Neseniai Facebook erdvėje teko pradėti diskusiją su viena veterinarijos klinika. Deja, pabaigti jos neteko, nes į eilinį mano argumentuotą komentarą, sulaukusį šunų šeimininkų palaikymo, nebuvo atsakyta. Klinikos mėgsta piršti sterilizaciją ir kastraciją pastoviai pabrėždami jos privalumus (neretai abejotinus). Logiška, tai techniškai labai paprasta ir pelninga operacija. Deja, apie riziką visada nutylima. Manau, kad jūs irgi turėtumėte gauti daugiau informacijos prieš sprendžiant, ar ryžtis operacijai.

Svarstai apie kastraciją dėl elgsenos problemų? Registruokis elgsenos korekcijos treniruotei ir padėsime jums be tokių drastiškų priemonių.

Nesuklyskit, nesu prieš šias operacijas. Yra situacijų kai jos būtinos ir gelbėja gyvybes, pavyzdžiui radus nebepagydomą piometrą ar gimdos, sėklidžių vėžį. Kartais nauda persveria riziką, kaip šunų prieglaudose atveju. Juos pasiima ne tik atsakingiausi šeimininkai, tiesiog šiltas kampas, maisto bliūdas ir truputis dėmesio jau yra gera alternatyva sėdėjimui prieglaudos narve. Ne visi bus pasiryžę akylai saugoti priglaustinuką, pasitaikydavo ieškoti namus padovanotos kalytės šuniukams. Tačiau klinikų propaganda nuėjo daug toliau. Šiandien agituojama sterilizuoti ar kastruoti kiekvieną gyvūną, kurio savininkas nėra profesionalus veisėjas (ačiū jau už tiek…). Iš visų pusių girdime kad sterilizacija apsaugo nuo vėžio, piometros, rūpesčių, elgesio problemų ir net prailgina šuns gyvenimą!  Nereali prevencija! Kol nuo jūsų slepiama rizika…

Nėra net vienareikšmiško viešo sutarimo, ką šios operacijos reiškia. Gaji nuomonė, palaikoma dalies veterinarų, kad sterilizacija daroma kalėms, o kastracija patinams. Kam gi sklaidyti mitus ir informuoti apie skirtumus bei alternatyvas? Svarbiausia juk įkalbėti operuoti… Medicininiu požiūriu sterilizacija – latakų perrišimas, nešalinant organų. Vakaruose neretai pasirenkama ir žmonių, kurie nori efektyviausios kontracepcijos. Kastracija – lytinių organų pašalinimas. Būtent tai tradiciškai atliekama tiek kalėms, tiek šunims. Sterilizacijos atveju likę organai toliau gamina lytinius hormonus ir nepaveikia kitų organizmo funkcijų. Kastracijos metu šie organai pašalinami ir dėl smarkiai pasikeitusio lytinių hormonų kiekio paveikiama tiek gyvūno fiziologija, tiek charakteris. Toliau naudosiu teisingą terminą abiems lytims – kastracija.

Peržiūrėkime realias kastracijos pasekmes:

  • Vėžys

Kiek daug šeimininkų tiki kad kastracija apsaugos jų augintinius nuo vėžio… Teko net matyti komentarus, kad gali arba kastruoti, arba leisti numirti nuo vėžio. Labai dramatiška, bet ar teisinga? Tiesos grūdas tikrai yra, pašalinus organą JO vėžio nebus. Jūsų augintinis neturės gimdos ir kiaušidžių ar sėklidžių vėžio. Jo rizika aplamai maža, kai kuriais šaltiniais iki 0,5% kalėms ir iki 1% patinams, ir jau radus auglys dažnai sėkmingai pašalinamas kastruojant. Bet niekas negali apsaugoti nuo kraujo, kepenų, plaučių ir visų kitų likusių organų vėžio. Dažnai teigiama kad kastracija apsaugo nuo pieno liaukų vėžio. Ieškant naujausių mokslinių tyrimų šia tema radau du tyrimus kurie ryšio nerado, ir vieną kuris rado nedidelį ryšį. Teigiamas poveikis labai abejotinas…

Vėžį randame ir tarp rizikos. Kastruotiems šunims ženkliai padidėja kaulų vėžio – osteosarkomos tikimybė, ši vėžio forma labai dažna didesniems šunims ir dažniausiai baigiasi mirtimi. Tyrimų duomenimis po kastracijos rizika padidėja 2,2 karto, dar daugiau jeigu kastruojama ankstyvame amžiuje – iki metų. Lytinių hormonų ir kaulų ryšys gerai žinomas ir žmonėms, moterys po menopauzės, netekus lytinių hormonų, neretai kenčia nuo kaulų išretėjimo.

Tai dar ne viskas… Kastracija ženkliai padidina širdies vėžio riziką! 1,6 karto patinams ir net daugiau nei 5 kartus kalėms. Kai kurioms veislėms šis vėžio tipas net be padidintos rizikos tampa dažna mirties priežastimi. Kalėms kastracija taip pat 2,2 karto padidina blužnies vėžio tikimybę. Čia neminėsiu kitų, retų auglių rizikų padidėjimą, nuorodą į pilną sąrašą anglų kalba rasite apačioje.

Manikins_SpayDog_05

  • Tariami nėštumai

Dalis kalių po rujos praėjus dviems mėnesiams patiria tariamus nėštumus. Kalė pradeda ruošti guolį, “įsivaikina” žaislus ir net atsiranda pieno. Hormonų lygis imituoja nėštumą ir gimdymą. Šį procesą dažniausiai galima sustabdyti laiku sumažinus maisto kiekį ir padidinus fizinį krūvį, tačiau kartais to neužtenka. Dažni ir ypatingai stiprūs tariami nėštumai gali gerokai nuvarginti kalės organizmą. Jeigu ši problema tikrai rimta, kastracija gali tapti geriausia išeitimi.

  • Šlapimo nelaikymas

Ši pasekmė aktuali kalių savininkams. Be galo skaudi, ir, deja, palikusi be namų ne vieną kastruotą kalytę… Nusaugoti kalės rujos metu nesugebantys žmonės retai susitaiko su šlapimo nelaikančiu šunimi namuose, ypač jei jis ne iš mažiausių veislių ir balas palieka įspūdingas… Šlapimo nelaikymas pasireiškia nuo 4 iki 20% kastruotų kalių, didesnę riziką turi kalės su kupiruota uodega. Kastracijos sukeltam šlapimo nelaikymui nėra jokio gydymo, tad tai nuosprendis visam kalės gyvenimui. Turint omeny pasekmės rimtumą ir dažnumą, tai svarbi priežastis pagalvoti, ar verta…

  • Nutukimas

Ši problema žinoma daugeliui. Kalėms nutukimo tikimybė padidėja du kartus, patinams tris. Galbūt savaime nutukimas ir ne toks baisus, tačiau jis su savimi neša kitas sveikatos problemas. Ypač pavojingas gali būti jeigu šuo jau turi polinkį į kitas problemas, pavyzdžiui displaziją (didelių veislių rykštė) ar girnelės išnirimą (dažna mažų veislių problema, reikalaujanti operacijos). Papildomas svoris gerokai paryškina šias problemas ir apsunkina gydymą. Negalime užmiršti ir gyvenimo kokybės pokyčio, iš prigimties aktyvus šuo gali tapti fiziškai nepajėgus mėgautis gyvenimu. Veterinarai mėgsta sakyti kad dieta apsaugos kastruotą šunį nuo nutukimo, bet, deja, kai tai susiję su hormonų pokyčiais šunys tunka ir “iš oro”. Teko matyti atvejus, kai net dešimtadalis porcijos absoliučiai nepadėjo.

  • Narkozės rizikos

Šiais laikais ne tiek ir daug šunų nugyvena savo gyvenimą nei karto negavę narkozės. Nepabudimo rizika nėra didelė, tik 0,1%, bet jeigu tai nėra būtina, ar reikia rizikuoti? Kai kurios veislės turi ir gerokai padidintą mirties dėl narkozės riziką:
Koliai, Šelčiai, Borderkoliai ir Australų aviganiai turi didelę ABCB1 geno mutacijos tikimybę, kuri padidina jautrumą narkozei. Veterinaras privalo mažinti narkozės dozę, kitu atveju nemažai šunų miršta nuo perdozavimo.
Kurtų sulėtintas metabolizmas, padidintas jautrumas keletui iš narkozei naudojamų preparatų ir žemas kūno riebalų procentas padidina jų mirties riziką. Veterinaras turi žinoti, kurių preparatų vengti, kurių dozę mažinti ir kuriuos leisti lėčiau. Deja, mažuma susipažinę su šių veislių specifika. Šaltas stalas taip pat gali sukelti hipotermiją, tad temperatūra turi būti palaikoma papildomai.
Brachicefališkos veislės (buldogai, mopsai, bokseriai, pekinai ir keli kiti) turi daugiau sunkumų kvėpuojant, kad padidina riziką narkozės metu. Veterinaras turi ypatingai stebėti, ar šuns kvėpavimo takai neužsiblokavę, ar jis gauna pakankamai deguonies.
Dobermanai linkę į kardiomiopatiją, kuri stipriai padidina širdies sustojimo riziką narkozės metu. Taip pat jie turi padidintą Von Willebrand ligos riziką, kuri neleidžia kraujui krešėti ir laiku nepanaudojus specifinių vaistų šuo gali nukraujuoti ir nuo mažesnės žaizdos, nei operacinis pjūvis.

Should-I-spay-my-dog-e1425077904575

  • Populiacijos kontrolė

Kastracija neabejotinai turi tiesioginį poveikį kontroliuojant uždaras populiacijas. Laisvai besidauginanti šunų pora per 7 metus gali susilaukti iki 50000 palikuonių per keletą generacijų. Benamių ir neatsakingai auginamų šunų kastracija tikrai gali sumažinti prieglaudose užmigdomų šunų skaičių, jeigu bus kastruota pakankamai didelė tokių šunų dalis. Privačių prieglaudų iniciatyvos kastruoti visus dovanojamus šunis ir pagalba apmokant kastraciją tiems, kas negali sau to leisti, yra sveikintinos iniciatyvos. Tai tas atvejis, kai kastracija tikrai yra mažesnis blogis.

  • Poveikis elgsenai

Kaip dresuotojai man ypatingai pikta, kai patinai kastruojami tik dėl elgesio problemų. Jeigu mažos veislės šuniui žymint namuose aš dar kažkiek galiu suprasti šeimininkus, niekaip neįmanoma pateisinti tų, kurie guldo šunį po peiliu nes jis “pernelyg aktyvus”. Kur dingo paprasta ir visiškai saugi išeitis – fizinis aktyvumas? Žymėjimą kastracija irgi sustabdo tik apie pusei patinų, tai nėra patikima išeitis. Na o “hiperaktyvaus” šuns atveju jis tikrai aprims nutukęs, tik kiek žalos tai padarys jo sveikatai? Kastravus anksti, iki 6-9 mėnesių priklausomai nuo dydžio, patinas niekada nesubręs. Tiek fiziškai, tiek emociškai jis liks šuniuku ir elgsis atitinkamai. Mažiau žymėsis, mažiau pešis su patinais, bet ir nepasieks gamtos numatytos fizinės formos, liks ištįsusiu paaugliu. Kastruojant po lytinės brandos (o dažniausiai dėl elgesio kastruojama tada, jau išlindus problemai) elgesys jei ir pasikeis, tai labai nežymiai. Jeigu patinas pjovėsi su kitais, jis ir pjausis. Gal net daugiau, nes pasikeitus jo kvapui kiti patinai gali laikyti jį kalę ir lipti “kergti”, kas būtinai išprovokuos kovą. Tie minimalūs pokyčiai nėra to verti…

Hormonų lygiui keičiantis galimos ir gerokai didesnės elgesio problemos, ką man pačiai teko patirti savu kailiu… Mano pirmas patinas buvo kriptorchas – viena jo sėklidė nenusileido. Dėl temperatūrų skirtumo smarkiai padidėja pilve likusios sėklidės suvėžėjimo tikimybė, tad rekomenduojama kastracija. Mano galva tai viena iš kastraciją pateisinančių priežasčių. Bet kadangi nebuvo priežasties labai skubėti, sulaukiau kol jam buvo virš dviejų metų kad išvengti bent ankstyvos kastracijos rizikų. Trys mėnesiai po operacijos buvo pragariški… Mano 60kg sveriantis mišrūnas jau turėjo agresijos. Po operacijos ji tapo nevaldoma… Anksčiau puolęs tik jį užkabinusius patinus ir nesunkiai nuraminamas jis pradėjo pulti visus patinus, svetimus žmones ir net bandė kesintis į šeimos narius… Situacija tapo išties pavojinga. Ačiū Dievui, numaniau kad hormonai gali būti kalti ir be aukų pralaukėme jų audras. Tik po trijų mėnesių šuo grįžo į normą. Toliau žymėjosi, kovojo su jį kabinančiais patinais ir netyčia net teko sukergti kalę… Aišku, be pasekmių. Dabar jam devyneri metai, viskas gerai. Bet prisiminti to laiko nenoriu…

 

Veterinarai bandys jus įtikinti, kad kastracija yra atsakingas žingsnis. Deja, būtent atsakingiems šeimininkams ji visai nereikalinga. Jeigu jūs domitės pakankamai kad rasti šį straipsnį, jūs tikrai esate pakankamai atsakingi kad nusaugotumėt savo kalę ar patiną. Jūs neprisidėsite prie šunų pertekliaus problemos, susitvarkysite su savo šuns auklėjimu ir džiaugsitės juo su visais įgimtais organais. Jeigu nėra veterinarinių priežasčių, jums to visai nereikia. Kastracija naudinga neatsakingų šeimininkų augintiniams, tačiau jie nei domėsis tokia galimybe, nei mokės už operaciją… Veterinarijos klinikos pelno tikisi būtent iš jūsų, tam ir pradėta visa ši kastracijos reklama. Nepasiduokite spaudimui, apsvarstykite visus už ir prieš ir priimkite informuotą, jūsų šuniui geriausią sprendimą!

111003_SCI_neuteredPets.jpg.CROP.article250-medium

Šaltiniai:

Long-term effects of spay/neuter

The risks and benefits

Breed-specific anesthesia

Facebook Comments