Karščiams Lietuvoje nesitraukiant, mes turime pasirūpinti ir mūsų šunimis. Svarbu galvoti apie temperatūrą ne tik keliaujant, bet net ir einant pasivaikščioti.

Turbūt jau kiekvienas girdėjo perspėjimus dėl automobilių. Ant saulės juose negalima palikti šuns nei 5 minutėms, net pravėrus langus. Tik pilnai atidaryti visi langai ar durys užkerta kelią salono įkaitimui. Jeigu abejojate, pasėdėkite užrakintame automobilyje 5 minutes. Jeigu pajusite net lengvą temperatūros kilimą, nepalikite šuns vieno net trumpam. Geriausia būtų nerizikuoti nei vakare, nei pavėsyje.

Pamatę automobilyje saulėje palikta šunį įvertinkite situaciją. Ar šuo reaguoja į žmones, ar nekvėpuoja pernelyg sunkiai, ar matote pravirą langą. Jeigu šuo reaguoja į aplinka, o langai uždaryti, pirma įsitikinkite, ar variklis išjungtas. Kai kurie varikliai veikia vos pastebimai, gali buti, kad veikia kondicionierius ir šuo saugus. Neskubėkite iškart imtis veiksmo.

Jeigu šuo kvėpuoja sunkiai, tačiau reaguoja į aplinką, pabandykite rasti automobilio savininką ar kreipkitės į policiją. Jeigu šuo budrus, lango daužymas gali sukelti daugiau pavojaus ir jums, ir šuniui. Šuo gali būti sargus ir užpulti jus arba pabėgti ir patekti į didesnį pavojų. Tik jeigu šuo guli, netekęs sąmonės ar kvėpuoja labai sunkiai ir nereaguoja į jokius staigius, stiprius garsus ir veiksmus, jam reikalinga skubi pagalba. Net tokiu atveju jūs neturite teisinės galios daužti lango ir išimti šuns iš mašinos, tačiau toks veiksmas bus pateisinamas morališkai.

Karštomis dienomis patariama neiti į lauką 11-16val. Ne tik dėl perkaitimo pavojaus, bet ir dėl galimo nudegimo. Smėlis, asfaltas taip pat gali įkaisti iki pavojingos temperatūros. Reiktų vengti labai aktyvios veiklos, tokios kaip bėgiojimas ar žaidimai, kai temperatūra viršija 20C.

Ypatingo dėmesio reikalauja brachicefalinės (suplotasnukės) veislės, taip pat trumpai kirpti šunys. Yra veislių, kurioms dėl kailio struktūros gali būti rekomenduojamas trumpas kirpimas vasarą. Tačiau dauguma šunų turi dvigubą kailį, kuris susidaro iš dengiamojo kailio ir poplaukio. Gerai iššukuotas, švarus tokio tipo kailis saugo šunį tiek nuo šalčio, tiek ir nuo karščio. Kaip pavyzdžius galime paimti retriverius, vokiečių aviganius, špicus. Trumpai nukirpus tokį kailį šuo praranda apsaugą nuo saulės spindulių. Ne tik lengviau įkaista, bet gali ir nudegti odą. Jeigu toks kirpimas buvo būtinas mediciniškai, prieš ilgesnį pasibuvimą lauke rekomenduojama naudoti kremą nuo saulės. Jis taip pat naudojamas ir plikiems šunims.

Jeigu šuo sunkiai perneša karštį arba jums teks aktyviai judėti lauke, pasirūpinkite papildomomis priemonėmis šuns vėsinimui. Būtinai turėkite daugiau vandens. Reguliariai pasiūlykite šuniui atsigerti, tačiau taip pat naudokite vandenį pilvo, pėdučių ir galvos šlapinimui. Šios vietos efektyviausiai vėsina šunį džiūdamos. Rekomenduojama turėti ir specialias priemones šuns vėsinimui, tokias kaip specialios liemenės arba kilimėliai.

Siūlomos dviejų tipų priemonės, su geliniu užpildu ir drėkinamos. Drėkinamas priemones reiktų pilnai sušlapinti, išgręžti ir tada uždėti ant šuns ar leisti šuniui atsigulti ant jų. Jos vėsina tol, kol pilnai neišdžiūna. Geliniai kilimėliai veikia nuo šuns kūno svorio, atsigulus vėsina keletą valandų, priklausomai nuo gamintojo. Po pertraukos jie gali būti naudojami vėl. Taip pat šunų parodose arba internetu galima nusipirkti specialius ventiliatorius, skirtus kabinti ant narvo ar bokso sienelių. Jie įprastai veikia nuo baterijų, gali būti naudojami ir kelionėse.

Jeigu jūsų šuo visgi perkaito ar gavo šilumos smūgį, labai svarbu teisingai suteikti pirmąją pagalbą ir po to iškart važiuoti į veterinarijos kliniką. Kūno temperatūrai pasiekus 40C diagnozuojamas šilumos smūgis. Kai temperatūra pasiekia 41-42C, prasideda negrįžtama žala organizmui.

ŠILUMOS SMŪGIO SIMPTOMAI:

• Kūno temperatūra nuo 40C.
• Nerimavimas ir akivaizdus išgąstis.
• Dažnas kvėpavimas.
• Seilėjimasis.
• Nesilaikymas ant kojų.
• Ryškiai raudonos spalvos dantenos.

PIRMOJI PAGALBA:

1. Atvėsinkite šunį
Kuo greičiau nuneškite šunį į pavėsį, jeigu įmanoma, ant plytelių, ir pradėkite vėsinti. Tam tinka vėsiu vandeniu sušlapintas rankšluostis, tiesiog vėsaus vandens užpylimas, ar paguldymas į vonią arba natūralų vandens telkinį. Svarbu – negalima naudoti šalto vandens. Pernelyg šaltas vanduo sutraukia kraujagysles ir neleidžia pašalinti šilumos iš kūno vidaus.

2. Palaikykite oro cirkuliaciją aplink šunį. Jeigu tik įmanoma, įjunkite kondicionierių ar ventiliatorių. Galite sudaryti skersvėjį. Oro cirkuliacija palaiko šilumos atidavimą į aplinką.

3. Pasiūlykite šuniui vėsaus vandens. Jeigu šuo sugeba lakti, leiskite. Tačiau jokiu būdu neverskite šuns gerti. Jeigu šuo nenori ar negali gerti, galite sudrėkinti jo burną ir kiek palaukti, pasiūlyti vandens vėl kai šuo labiau atsigaus.

4. Tikrinkite šuns kūno temperatūrą. Šunims temperatūra matuojama rektaliniu būdu, normali temperatūra 38-39C. Vėsinant po šilumos smūgio svarbu neatvėsinti šuns ir per daug, hipotermija taip pat pavojinga. Tikslas – 39 laipsniai. Pasiekus juos laikas sekančiam žingsniui.

5. Važiuokite į veterinarijos kliniką. Pirma pagalba iškart labai svarbi ir gerokai padidina šuns išgyvenimo tikimybę, tačiau atsistatymui to neužtenka. Stabilizavus šuns būseną būtina kuo greičiau atvykti į veterinarijos kliniką, kur šuniui bus suteikta tolimesnė pagalba.

Šie žingsniai padės išgelbėti jūsų šuns gyvybę atsitikus nelaimei, tačiau tikslu visada turi būti šilumos smūgio prevencija. Tai labai pavojinga, neretai mirtina būsena.

Visada pagalvokite apie savo šunis, būkite atsargūs, ir saugiai mėgaukitės vasaros teikiamais malonumais!

Facebook Comments