Viskas, apsisprendei. Nori šuniuko! Čia turi kilti pirmas labai logiškas klausimas: kokio? Šuns pasirinkimas – svarbus sprendimas. Veislių virš 400, beveislių begalės, o kur dar visokie dokumentai… Jei jis kilo – sveikinu, esi tarp mažumos, kuriai rūpi su kuo ateinančius 15 metų teks gyvent. Pusė santuokų trumpiau trunka, ir kaip prabangus televizorius tyliai ant spintelės nestovės, tad pagalvoti verta. Atvirai dalinuosi savo patirtimi ir patariu, kaip geriausiam draugui.
Nuo ko pradėti? Pirma nuspręsk, ką su tuo šuniu veiksi. Šiaip draugelis kad namie lauktų ir vaikus džiugintų, aršus sargas ar kompanionas ruošiantis ateinančiam bėgimo maratonui? Paskirčių tiek pat kiek šunų, ir kiekvienai tinkamą tikrai rasi. Sekantis žingsnis – kaip jis turi atrodyt? Mažas – didelis, plikas – kailis iki žemės, snukis ilgas ar priplotas ir t.t. Kiekvienam skoniui. Vien pagal išvaizdą veislės nesirink, bet kažkokius rėmus turėti gerai, kad akį džiugintų. Viena pastaba – dėl dydžio nespręsk pagal turimą plotą. Mažytis terjeras, zujantis aplink namus užima daugiau vietos nei gigantiškas senbernaras, drybsantis po stalu. Dėl kailio jau pagal save. Aš pati nekenčiu sudėtingos ilgo kailio priežiūros, nors ir labai gražu. Kasdienis šukavimas, kassavaitinis maudymas ir fenavimas, balzamų tepimas ir t.t. Aš geriau šuniui kamuoliuką pamėtysiu. Kiti kaip tik prižiūrint kailį atsipalaiduoja po darbo. Nevirškini kailio kampuose ir kasdienio tvarkymo – imk nesišeriančią veislę, bet reguliariai į šunų kirpyklą teks vesti. Žodžiu, savi pliusai – minusai, juos pasverti ir teks.
Kur rasti informaciją apie vieną ar kitą veislę? Pradžiai perskaityk aprašymus internete. Rasi ir testų, kurie pagal kriterijus tinkamą veislę parenka. Patikimumas abejotinas, bet ką gali žinot. Gal vienas iš pasiūlytų ir tiks. Antras žingsnis – rask video apie veislę. Youtube čia padės. Jei užkabino, jauti kad tokio nori, laikas ieškoti tos veislės savininkų ar veislyno, pabendraut gyvai. Bet jeigu viskas lyg ir tinka, bet tiesiog nelimpa, ieškok toliau. Tai to neverta. Apie veislynus plačiau šnekėsim vėliau, bet svarbiausias kriterijus – jei susitikus tau nepasakė nė vieno veislės trūkumo ar sunkumo – bėk. Tau tenori įkišt šuniuką. Geras veisėjas savo veislę myli, bet ir trūkumus suvokia. O be jų nei veislių, nei atskirų šunų tiesiog nebūna. Geras veisėjas net atkalbėti bandys kad matytų, jog šuniukas pateks į tikrai tinkamas rankas. Mažai tokių, tikrai nedaug, bet paieškoti verta.
Jei tau nebūtinas veislinis, tikrai gali pažiūrėti į tai ką siūlo prieglaudos. BET kartu nepamiršti, kad ir rizika didesnė. Jei jau gelbėji benamį teks susitaikyt, kad gali prireikt daugiau laiko ir pastangų kol jis taps geru tavo šeimos nariu. Ir tai nepriklauso nuo to ar imi mažą šuniuką, ar suaugusį šunį. Genai išlenda. Jei yra kas gerai pratestuos (patikimas kinologas, ne prieglaudos savanoris), suaugusį imti net saugiau. Jau matai ką turi.
Kartais pamatai šuns foto, ar pardavimo skelbime, ar iš prieglaudos, ir įsimyli. Jauti, kad šitas turi būti tavo. Jei ir objektyviai tau tas šuo tinka, važiuok susipažinti, pabendrauti gyvai. Jei patiks dar labiau – turi savo šunį. Jei kyla abejonių, jungiam šaltą protą ir kritiškai įvertinam, ar tikrai jis mums tinka. Įsimylėjus šunį ir daugelį problemų gali įveikti, bet jei pasiryžimo rimtai užsiimti nėra, jis tik pradės erzint. Negerai nei tau, nei šuniui.
Pirmą šunį mano tėvai įsigijo pagal skelbimą internete, netyčiuką mišrūną už simbolinę kainą. Tiesą pasakius, radau jį aš, tada trylikos. Statėmės namą, reikėjo sargo ateičiai. Čia motina alia senbernarė, voljere loja ant svetimų, tėvas įtariama kaimynų ryzenšnauceris. Užkabino, ir tikt turėtų. Nuvažiavom pamatyti šuniukų kai jiems buvo vos 2-3 savaitės. Mano akys plačios, patinukų 7 (viso buvo net 13 šuniukų). Kas žaidžia, kas ateina. Tėčiui į akis krito ramus, nuošalyje viską stebintis šuniukas. Dabar tai aš suprantu, kad iš 2 savaičių šuniukų dar nieko nesuprasi, bet pasirinkom jį. Susiruošėm važiuoti namo, laukti kol paaugs. Ir ką gali žinot? Šitas mažius tikslingai kritinėdamas nuropojo paskui mus. Ei, mane pamiršot! Gal šiaip sutapimas, bet kartais pagalvoji, kad gal ir ženklas buvo? Užaugo pakankamai sveikas, normalios psichikos beveik 60kg šuo, kurio tėtušis turėjo būt panašesnis į Kaukazo aviganį nei ryzenšnaucerį… Bet ir dabar, 10 metų puikiai saugo tuos namus.
Kiti šunys įsigyti jau vėliau, turint daugiau žinių, su kilmės dokumentais ir jau tam tikram tikslui – šunų sportui. Ir lengviau su žiniomis, ir sunkiau. Reikalavimai kyla… Bet supranti, kad idealių šunų nebūna. Matau kiekvieno savo šunų trūkumus ir privalumus ir iš esmės esu patenkinta kiekvienu. Veterinarą matau kartą per metus skiepams ir retkarčiais traumoms (kam nepasitaiko), charakterio sugyvenamo visi, savo tikslui tinka ir man kasdien patinka. Ko daugiau norėt?
Mano merginos
Tik yra visgi tekę rasti šuniui naujus namus. Užsimaniau mažo naminio šuniuko, kinų kuoduotieji plaukuoti patiko. Tik neįvertinau ant KIEK nekenčiu ilgo kailio priežiūros… Sveikos psichikos šunys bet kokiame amžiuje šeimą keičia lengvai (rūšis kitaip neišgyventų), tad dabar ji šeimoje, kur tapo vieninteliu popinamu ir beprotiškai mylimu loviniu augintiniu. Ir visiems gerai. Suklydus reikia ir nebijoti taisyti klaidą, nepamirštant atsakomybės prieš šunį. Jei pačiam nelabai tinka ir turi žmogų, kuriam tas pats šuo daugiau nei puikiai tiks ir bus puikiai prižiūrėtas – vienareikšmiškai atiduok. Visi bus laimingesni. Pats šuo irgi. Aišku, jei tokių namų neradom, apie prieglaudas ar kitus atsikratymo būdus neturi būti nė minties. Nešam atsakomybę už tai, ką įsigyjam.
Jeigu tikrai sunku išsirinkti, galima kreiptis į profesionalų dresuotoją. Jie turbūt mato šunis realistiškiausiai, susiduria su problematiškais šunimis ir žino kurių veislių geriau vengti kaip ugnies… Aš tau čia to pasakyti negaliu, etika, o ir kada skaitysi padėtis jau gali būti visiškai kita. Geras dresuotojas visada galės pasiūlyti tau kelias veisles pagal norus ir paaiškinti kiekvienos pliusus bei minusus. Aišku, galbūt geriau kad pas tą dresuotoją nebūtų siūlomos veislės šuniukų pardavime… Nebent kreipeisi į jį kaip į veisėją jau norėdamas būtent tos veislės
Čia apėmiau veislės pasirinkimą, kitoje dalyje, kurią rasi čia: Kur rasti gerą šuniuką? papasakojau ir kaip pasirinkti, iš ko tą šuniuką pirkti. Kaip atskirti daugintoją ar perpardavėją nuo gero veisėjo (iš karto atskleisiu, kad dokumentai dar nėra garantija). Sėkmės!
Jau turi savo svajonių augintinį? Padėsime išauklėti geriausią savo draugą! Registruokis pradedančiųjų kursui!
Parašykite komentarą