fbpx

Autorius: karinna (page 1 of 3)

Petnešos. Petnešos?

Anksčiau naudotos tik specifinėms reikmėms (rogių tempimui, apsaugos mokymams, bėgimui su šunimi), šunų petnešos sparčiai tampa kasdienio pasivaikščiojimo palydovėmis. Įvairių spalvų ir formų, pamatysime jas ant daugelio keturkojų lauke. Petnešos reklamuojamos kaip saugesnė, patogesnė ir net tempimą mažinanti alternatyva. Ar tai tiesa?

Petnešų žala

Deja, dažnai man skaudu žiūrėti į vedžiojamus šunis… Bent kas antro šuns petnešos jam netinka ir žaloja šuns kūną, laikyseną ir sukelia skausmus. To priežastys? Visų pirma, dažnos petnešos rėžia šuns pažastis. Manote, jei šuo nesiskundžia ir eina, jis jaučiasi gerai? Įsivaizduokite save šuns vietoje… 

Įsivaizduokite, kad esate priversti visada vaikščioti su specialiomis petnešomis už kurių jus dar ir kažkas laiko gale. Įmanoma? Žinoma. Bet ar vaikščiosite normaliai? Ne, būtinai pradėsite kitaip statyti kojas, kad vengti spaudimo ir trynimo. Kas bus, jei taip pavaikščiosite penkis metus? Pasikeis jūsų laikysena, kitaip išsivystys raumenys, tikėtina, kad prasidės klubo sąnarių problemos dėl nenatūralių judesių.

Lygiai tą patį matome ir šunyse, kurie vaikšto su netinkamomis petnešomis. Alkūnes šuo pradeda laikyti toliau nuo kūno, kad sumažinti diskomfortą dėl diržų pažastyse. Pasikeitęs priekinių kojų judėjimas neša ir tolimesnius pokyčius. Tai ne tik tampa rimtu trūkumu parodiniams šunims, tačiau ir paankstina artritinius pokyčius sąnariuose. Kenkia visam kūno balansui. Dar baisiau, kai netinkamos petnešos uždedamos augančiam šuniukui… Jų kūnas negrįžtamai sužalojamas labai greitai.

Petnešos nuo tempimo?

Antra galima žalos priežastis – petnešos, kurios sukurtos šuns judesių sukaustymui, siekiant išvengti tempimo. Beveik visada jos kartu ir rėžia pažastis. Skirtumas? Tokie petnešų modeliai kenkia VISADA, kai aukščiau parodyti netinka būtent tiems šunims, nors galbūt tiktų kitaip sudėtam šuniui su ne tokia gilia krūtine. Tokios petnešos nuo tempimo veikia, nes šuo jaučia diskomfortą ar net skausmą. Neleiskite niekam jums sakyti, kad tai “pozityvus” mokymo būdas.  Veikimo principas identiškas smaugiamam ar griežtam antkakliui, tik pateiktas “gražioje”, nors ir labiau šuniui kenksmingoje formoje.

Pirmose dviejose foto – populiarios ir Lietuvoje siūlomos, nebrangios petnešos nuo tempimo. Jos veikia kaustydamos peties judesius ir rėždamos pažastis. Net vaikštant su laisvu pavadėliu, vien jų buvimas veikia daugelio šunų pečių judėjimą ir atitinkamai ženkliai keičia šuns žingsnį. Tai reiškia, kad šuo silpniau, bet yra baudžiamas net kai vaikšto gražiai. Apie trečią pavyzdį man aplamai trūksta žodžių… Labai išradinga kankinimo priemonė. 

“In a limited gait analysis study, Dr. Zink observed that dogs wearing no-pull, front clip harnesses bore less weight on their front legs than they normally would – even when the harness wasn’t attached to a leash! In addition, the dogs bore less weight on the leg that was on the far side of where the person walked, even when there was no leash attached; when the dog had a leash attached, it was more significant.”

Christine Zink, DVM, PhD, DACVP, DACVSMR Šaltinis

Dar kaip petnešos nuo tempimo būna reklamuojamos šių tipų petnešos:

Pirmos rimtai varžo šuns pečius, antros ir trečios eina per kaklo apačią ir gali smaugti šunį. Jos nebuvo sukurtos tempimui mažinti, bet gali versti šunį vengti tempimo per keliamą diskomfortą. Tik jeigu šuo vis tiek nors kažkiek tempia su jomis, klausimas, kokią žalą jos gali padaryti kūnui.

Trečia priežastis – netinkamas priekyje segamų petnešų nuo tempimo naudojimas. Čia jau kalbame apie geresnės formos petnešas, kurios neina tiesiogiai per pečius. Jas įmanoma panaudoti pakankamai saugiai, jeigu tai daryti teisingai. Ko nedaro beveik niekas… 

Dažniausiai matome šunį, kuris tempia ir su petnešomis, visiškai persikreipęs ir vos judindamas vieną koją. Aš jaučiu tų šunų skausmą, tarsi matyčiau plėšiamo nago video…  Bet tokia padėtis nestebina. Peržiūrėjau 20 populiariausių Youtube video apie petnešas nuo tempimo, anglų kalba. Absoliuti dauguma rodo kaip jas uždėti ir galutinį rezultatą, kaip šuo gražiai eina šalia. Arba rodo paskui laikomą skanėstą einantį šunį. Jis identiškai eitų ir palaidas. NEI VIENAS video nerodo šuns, kuris būtų susidomėjęs kažkuo priekyje. Radau vos vieną naudojamų petnešų video. Štai kaip tai atrodo:

Ar jums tai atrodo sveika šuniukui? Man – ne. Ir taip, tai buvo vienintelis petnešų panaudojimo momentas tarp vedimo skanėstu.

Ar geriau šuniui leisti tempti ir smaugtis su antkakliu? Ne, tai taip pat pavojinga. Geriausia užsiimti mokymu netempti su kvalifikuoto dresuotojo pagalba, jeigu nepavyksta patiems. Taip būsite tikri, kad nekenkiate savo šuniui. Arba, jeigu jums tempimas nemaišo, pirkite šuniui patogias, saugias petnešas.

Saugios petnešos

Ne, petnešos tikrai ne visada blogis. Jos gali būti ir būtinos. Ypač teisingai parinktos specialios paskirties petnešos, skirtos veikloms, kur šuo turi traukti.  Kinkymas, svorių tempimo varžybos, apsaugos treniruotės. Taip pat geros formos, tinkamai parinktos petnešos gali būti geriausiu variantu šunims su trachėjos ar kaklo problemomis, ir nekenkti kitiems šunims. Jeigu šuo nesitampo, tinkamos petnešos šuniui bus patogios. Bet jeigu šuo mėgsta traukti, jam traukti bus tik patogiau.

Pastebėkite, kas bendra tarp specialių petnešų. Visos turi kiek praplatintą Y formos priekį ir eina toliau nuo alkūnių, neliečia priekinės kojos net šuniui judant. Jeigu jau nusprendėte naudoti petnešas, ieškokite tų, kurios irgi atitiks šiuos du kriterijus. Deja, aš negaliu jums pasakyti, kurio gamintojo petnešos yra tinkamos. Jas BŪTINA matuoti ant savo šuns. Šunų sudėjimo variacijų tiek, kad vienam šuniui idealiai tikusios petnešos kitam gali būti giliai pažastyse. Pamatuokite, prasieikite su šunimi ir stebėkite, kaip jos guli. 

Kaip naudoti petnešas nuo tempimo

Geriausia būtų mokyti šunį netempti nuo mažens, su paprasčiausiu antkakliu. Įdėjus laiko tai tikrai įmanoma. Kol šuo mažiukas – nesunku. Kuo daugiau šuo turi “blogos” patirties, tuo sunkiau keisti elgesį. Visgi nusprendėte įsigyti petnešas nuo tempimo? Visų pirma, jūsų šuo turi būti jau baigęs aktyvaus augimo periodą. Šuniukams tai prasta mintis. Parinkimo kriterijai: Y formos krūtinė, nelenda į pažastis, turi sagtį ant krūtinės.

Kaip jomis naudotis? Prisegate pavadėlį prie žiedo ant krūtinės ir pradedate eiti. Šuo tempia? Staigiai timptelite atgal, kad šuo pilnai apsisuktų link jūsų, ir atleidžiate. Šuo pasižiūri į jus, o dar geriau prieina? Giriate ir paskatinate. Tempia vėl? Apsukame vėl. Jokiu būdu neleiskite šuniui eiti su įtemptu pavadėliu, nes tuomet kenčia šuns kūnas. Apsukti šunį reikia kaskart, kai jis bent kiek patraukia.  Skatinti, kai grįžta ir kai netraukia. Tai veikia, nes apsukimai šuniui nemalonūs. Su laiku tempti turi vis mažiau. Jeigu ne, kažką darote ne taip. Kreipkitės į dresuotojus gyvai konsultacijai.

Tiesą pasakius, jeigu jau būtina speciali įranga nuo tempimo, saugesnis griežtas antkaklis. Taip, atrodo “nedraugiškai”.  Bet jų naudojimo būdas identiškas. Kai šuo traukia, staigiai timptelime, kad šuniui būtų nemalonu. Paskatiname, kai šuo grįžta ir kai netempia. Tik jūsų jėgos reikia mažiau ir naudojant ne visai teisingai žala kūnui mažesnė, tiek neišsikraipo judėjimas. Tiek petnešas, tiek griežtą antkaklį būtina nuimti grįžus namo. Laiks nuo laiko pasižiūrėti, ar niekur nenutrinta, ar nėra jokių žymių. Petnešos gali trinti, jei jų dydis neatitaikytas ar netinka forma. Nuo griežto retkarčiais matome mažyčius šašiukus. Tai alergijos plienui pasėkmė, įprastai tokią reakciją turi tik ir kitų alergijų turintys šunys. Būtina tuoj pat nuimti antkaklį ir tokio paties nebenaudoti. Teks įsigyti specialų hipoalerginį, pagamintą iš metalo lydinio, vadinamo kuroganu. Jis būna gelsvos spalvos. Pakeitus antkaklį problemų nebebus. Galimas kailio papilkėjimas, tai tėra metalo oksidai. Jie nekenksmingi, nusiplaus išmaudžius šunį.

Šuo išsineria ir bėga?

Dalis šeimininkų renkasi petnešas, nes bijo, kad šuo išsiners iš antkaklio. Tai klaida. Iš daugumos petnešų šuniui lengva išsinerti traukiant atgal. Krūtinės diržas eina per plačiausią jos vietą, tad nieks nesulaiko šuns. Išimtis – specialios petnešos, kurios turi dar vieną diržą, per pilvą. Kadangi šis diržas užveržtas labiau, šuo nebegali išsinerti iš petnešų. Dar vienas patikimas variantas – Martingale tipo antkaklis. Tereikia uždėti jį šuniui per galvą ir tuomet pareguliuoti taip, kad traukiant pavadį antkaklis pilnai priglustų prie kaklo. Jis turi būti tokio dydžio, kad niekaip nepraeitų per galvą, bet ir nesmaugtų. Kai pavadys laisvas, antkaklis yra platesnis ir patogus šuniui. 

Efektas judėjimui

Pabaigai – puikus video, kaip skirtingos petnešos veikia šunų judėjimą.

Švenčių išgyvenimo vadovas

Šventinio laikotarpio išgyvenimo vadovas

Jautrių šunų savininkams

Kalėdos — tai laukiamiausia žiemos šventė, kurios vienodai laukia ir maži, ir dideli. Tai stebuklo kupinos akimirkos, praleistos artimiausiųjų apsuptyje bei ramus metas, suteikiantis galimybę sustoti ir pagalvoti.
Naujieji metai – gamtos ciklo pabaiga ir pradžia. Švenčiame metų rezultatus ir planuojame naujus pasiekimus, mėgaujamės šeimos ar draugų kompanija.

Tačiau daliai žmonių šis laikotarpis prisipildo nerimu. Į lauką nebenorintis eiti, išsigandęs ir drebantis mylimas augintinis, ar net nežinoma kryptimi pabėgęs šeimos narys neleidžia džiaugtis švenčių atmosfera, o ypač fejerverkų šviesomis.

Tikrai didelė šunų dalis bijo fejerverkų, ypač jeigu iššaunama arti ir visiškai netikėtai. Deja, visiškai apsisaugoti nuo fejerverkų beveik neįmanoma, juk retas turi galimybę ir noro išvažiuoti į nuošalų vienkiemį… Likusieji niekada negali žinoti, ar kuris nors kaimynas nenuspręs švęsti iš anksto ar vėliau. O vedžioti šunį vis tiek reikia. Ką gi daryti?

Saugumas

Pirmas žingsnis – pasirūpinti šuns saugumu. Jeigu jūsų šuo jautrus arba jūs dar nežinote, kaip jis reaguoja į staigius garsus, vedžiokite tik su tvirtu pavadėliu ir tinkamo dydžio antkakliu arba specialiomis, ypač saugiomis petnešomis. Nepaleiskite šuns nuo pavadėlio bent nuo gruodžio 22 iki sausio 3d.

Geriausia vedžiojimui – martingale tipo antkaklis. Jo apimtis sumažėja šuniui traukiant bet kuria kryptimi. Dydį reiktų pritaikyti tokį, kad užsidėtų per galvą, o patraukus būtų praktiškai kaklo apimties, tačiau nesmaugtų. Prireikus galima kiek sumažinti antkaklį jau uždėjus šuniui ant kaklo.

Iš daugumos petnešų šuo gali išsinerti tempdamas atgal, kas tikėtina jeigu šuo išsigąs kažko priekyje. Tinka specialios petnešos su papildomu diržu per pilvą, pvz. Ruffwear Webmaster. Tinkamai uždėjus šuo negalės iš jų išsinerti. Petnešos neturėtų būti labai laisvos.

Nerekomenduojame naudoti ir automatinių pavadėlių. Panikoje šuo gali staiga pradėti bėgti visu greičiu. Jeigu jis tuo metu bus toliau nuo jūsų arba automatinis pavadėlis nebus užfiksuotas, smūgis per jūsų ranką gali būti labai stiprus. Neretai žmonės išmeta pavadėlį iš rankų, o paskui lekianti rankena gali dar labiau išgąsdinti šunį, paskatinti jį bėgti dar toliau.

Reakcija

Šeimininku pasitikintis šuo pasitiki ir jo reakcija, kai atsitinka kažkas netikėto ar šuniui nesuprantamo. Jūs turite likti ramūs, savo kūno kalba rodyti pasitikėjimą savimi ir atsipalaidavimą.

Ką daryti, kai šuo jau išsigando?

Visų pirma, nepulkite lenktis prie šuns, jokiu būdu nerėkite. Jeigu šuo nori bėgti, stovėkite ramiai ir tvirtai laikykite pavadėlį. Galite ramiai kalbėti su šunimi, tačiau neguosti. Tonas turi būti pakankamai kasdienis. Didelis pokytis rodys šuniui, kad tikrai nutiko kažkas keisto. Kai šuo kiek aprims, idealiu atveju atsisės prie jūsų kojų, galite pradėti jį girti. Nepamirškite, kad girti reikia už ramią reakciją, jokiu būdu ne paniką.

Skirkite kelias sekundes savo pačių fiziologinei reakcijai. Šuo puikiai jaučia pokyčius žmogaus kūne. Jūsų baimę, kad šuo galėjo pabėgti, šuo gali priimti kaip baimę garsams ir tuo patvirtinti sau, kad bijoti reikia. Kvėpuokite ramiai ir giliai. Tai leis grįžti į normą jūsų širdies ritmui ir sumažins adrenalino kiekį kraujyje. Judėkite užtikrintai, kalbėkite lėčiau ir ganėtinai žemu tonu.

Jūsų pačių reakcija – geriausia pirma pagalba išsigandusiam šuniui. Šuniui aprimus tęskite savo pasivaikščiojimą. Geriausia tuoj pat nebėgti namo, bent jau jei fejerverkai nurimo. Leiskite šuniui apsižiūrėti, kad realaus pavojaus nebuvo.

Galite pasikonsultuoti su savo veterinaru dėl raminančių papildų, dažniausiai žolelių ara feromonų pagrindu. Šiuo laikotarpiu gali būti naudinga duoti tokio tipo papildus profilaktiškai.

Ką daryti su mažu šuniuku ar jaunu šunimi, kuris nebijo fejerverkų?

Šiuo atveju taip pat bus labai svarbi jūsų reakcija, kūno kalba. Jeigu šuo visiškai nekreipia dėmesio į staigius garsus, jūs galite taip pat tęsti įprastą veiklą. Nesustoti, nerodyti susirūpinimo. Galbūt pasiūlyti šuniui pažaisti ar duoti kelias mėgiamas komandas. To visiškai užteks.

Jeigu šuo sustoja, sutrinka, nerodo aiškios baimės, tačiau ir nežino, ką daryti, jūs turite parodyti jiems teisingą variantą. Vėlgi, pirmiausia svarbi jūsų pačių reakcija. Galite ramiai nukreipti šuniuko dėmesį į skanėstą ir paskatinti jį už dėmesingumą, galima pradėti žaisti. Tokiu atveju linksma jūsų reakcija net gali išmokyti šunį, kad staigūs garsai yra gerai, jie reiškia linksmybių pradžią.

Naujametinė naktis

Per patį fejerverkų antplūdį šuniukai ir garsams bent kiek jautresni šunys turi likti namuose. Jokiu būdu nesiveskite šuniukų žiūrėti fejerverkų. Net jeigu jie nerodė baimės, tokios fejerverkų gausos ir žmonių šūkavimo gali užtekti tai baimei atsirasti. Nerizikuokite.

Jeigu šuo turi išreikštą baimę garsams, juo reikės pasirūpinti papildomai. Jeigu šuo pratęs prie narvo, šią naktį palikite šunį jame. Papildomai užklokite narvą pledu, kad būtų atvira tik viena siena ir šuo nematytų lango. Turintys mėgstamą vietą už sofos ar po stalu gali būti ten. Labai stiprios baimės atveju, būkite su šunimi patalpoje be langų, toliausiai nuo išorinių sienų arba bent su užtrauktomis užuolaidomis. Dažnai tam tinkamiausias vonios kambarys. Įsikurkite ir pasiruoškite kartu išgyventi didžiausią šūvių antplūdį. Vėlgi, patys reaguokite kuo ramiau.

Ilgalaikė pagalba

Visas šunų baimes galima jei ne visiškai pašalinti, tai bent jau gerokai sumažinti. Tam reikia skirti laiko, bet kitais metais šventės gali atnešti gerokai mažiau streso ir jums, ir jūsų šuniui. Galite kreiptis į mus dėl šuns nujautrinimo garsams. Ruošiamas ir platesnis straipsnis apie nujautrinimą.

Šuniukų savininkai čia gali rasti nemokamų resursų šuniuko pratinimui prie įvairių garsų (anglų k.):  https://www.dogstrust.org.uk/help-advice/dog-behaviour-health/sound-therapy-for-pets

Tikiuosi, kad šventinis laikotarpis atneš jums ir jūsų keturkojui draugui daug daugiau džiaugsmo, nei streso. Labiausiai linkiu jūsų šunims likti saugiems šalia jūsų.
Prašau, pasirūpinkite tuo!

Kaip mokosi šunys?

Prieš pradedant dresuoti savo šunį, kiekvienas šeimininkas turėtų suprasti ir gyvūnų mokymo pagrindus. Suprantant, kaip kuriami ryšiai ir refleksai, jums bus lengviau daryti sprendimus dirbant su savo šunimi. Čia aptarsime mokymosi teoriją ir kaip ją pateikia moksliniai tyrimai, su dažnai matomais pavyzdžiais. Informacijos nemažai, tačiau visa tai labai svarbu.

Pavlovo šuo

1890-tais Ivanas Pavlovas tyrinėjo šuns virškinimo sistemą ir seilių išsiskyrimą, kaip atsaką į maistą. Jis duodavo šunims maisto ir matuodavo seilių išsiskyrimą. Neužilgo nutiko kai kas netikėto – šunys pradejo išskirti seiles jau išgirdę artėjančius žmonių žingsnius.

Tai nuvedė Pavlovą kita tyrimų kryptimi – jis atrado sąlyginius refleksus ir mokymosi būdą, kuris vadinamas klasikiniu sąlygojimu. Jeigu kurį laiką prieš pat gaudami maisto, šunys girdėjo varpelį, po kiek laiko šuo pradeda išskirti seiles ir tik išgirdęs varpelį.

Sąlyginiai refleksai – tam tikromis sąlygomis atsiradę atsakomieji gyvūno veiksmai į dirgiklį (pvz. garsą).

Paprasčiausias pavyzdys: šuo sėda pakėlus skanėstą jam virš nosies. Prieš pat keldami skanėstą, pradedame sakyti komandą Sėdėt. Po kiek laiko šuo pradeda sėstis vien išgirdęs komandą.

Žinoma, sąlyginiai refleksai idealiai veikia tik laboratorijos sąlygose, kur aplinka visiškai kontroliuojama. Realiame gyvenime tik sudarytas refleksas dar nereiškia, kad šuo visada ir elgsis pagal jį. Šunys gali blaškytis, nekreipti dėmesio, neturėti motyvacijos.

Klasikinis sąlygojimas leidžia išmokti, tačiau norint užtikrinti elgseną, turime eiti giliau.

Operantinis sąlygojimas

1938 metais B. F. Skinner išleido knygą “Organizmų elgsena” (The Behavior of Organisms). Joje buvo įvestas terminas operantinis sąlygojimas. Psichologijoje sąlygojimas reiškia “organizmo atsako į specifinį stimulą kūrimą”, taigi operantinis sąlygojimas yra vienas iš būdų kaip gyvūnai (ir žmonės) mokosi. Sąlygojimas, tiek tradicinis Pavlovo, tiek operantinis, nagrinėja ryšį tarp stimulo (dirgiklio) ir atsako. Operantinio sąlygojimo teorija remiasi keturiais kvadrantais:

+P Teigiamas Paskatinimas – kažko gero pridėjimas, kad padidinti elgesio tikimybę (pvz. skanėsto davimas kai šuo klauso).

-B Neigiama Bausmė – kažko gero sulaikymas, kad sumažinti elgesio tikimybę (skanėsto, kurio šuo nori, nedavimas, kai šuo neklauso).

+B Teigiama Bausmė – kažko blogo pridėjimas, kad sumažinti elgesio tikimybę (pavadėlio timptelėjimas, kai šuo tempia).

-P Neigiamas Paskatinimas – kažko blogo sulaikymas, kad padidinti elgesio tikimybę (diskomfortas, kuris baigiasi tik pasielgus teisingai).

Operantinis sąlygojimas pasiekė šunų dresuotojus tik 1980-aisiais ir sukėlė tikrą revoliuciją. Tačiau šiandien paskatinimas ir bausmė – labiausiai nesuprasti terminai šunų dresūroje. Mums bandoma įteigti, kad paskatinimas yra gerai, bausmė – blogai. Net lentelė viršuje rodo, kad viskas yra kiek sudėtingiau. Nei vienas iš kvadrantų nėra nei blogas, nei geras.  Rezultatas priklauso nuo to, ar išlaikysime jų balansą.

Kuo tampa konkretus jūsų veiksmas priklauso nuo šuns požiūrio ir motyvacijos. Pavyzdžiui, einate pro kitą šunį ir jūsų šuo tempia prie jo norėdamas žaisti. Pavadžio laikymas ir praėjimas pro šalį šiuo atveju – neigiama bausmė, kuri ilgainiui mažins šuns norą tempti prie kito šuns. Jeigu leidote šuniui pritempti save prie kito šuns ir paleidote žaisti – tai teigiamas paskatinimas, kuris didins šuns norą tempti pas kitus.
Tarkime, šuniukas vaikštant atsisėdo ir atsisako eiti toliau. Jeigu jūs lengvai įtempsite pavadį ir lauksite, kol šuniukas pradės eiti, po to atleisite pavadį – tai neigiamas paskatinimas, kuris mažins tikimybę, kad šuniukas vėl užsispirs. Jeigu jam pradėjus eiti dar ir pagirsite ir duosite skanėstą, pridėsite teigiamą paskatinimą, kuris didins tikimybę, kad šuniukas eis kartu. Pakankamai dažnai mes naudojame kelis kvadrantus, kad dar labiau skatinti norimą elgesį ir “bausti” netinkamą. Tai efektyviausias variantas.
Dar vienas pavyzdys. Tarkim, jūs naudojate petnešas nuo tempimo, segamas krūtinės priekyje. Jūsų šuo pamato katę ir pradeda bėgti link jos, pribėgus pavadėlio galą petnešos staigiai nusuka šuns pečius į šoną – tai teigiama bausmė, kuri mažins bėgimo paskui katę tikimybę.

Auklėjant (mokant kasdienio elgesio taisyklių) naudojame visus kvadrantus, priklausomai nuo šuns motyvacijos, jautrumo ir kitų aplinkybių. Mokant naujų komandų turėtume naudoti teigiamą paskatinimą, kol šuo supras komandos reikšmę. Užtvirtinant jau žinomos komandos atlikimą naudojami ir kiti kvadrantai.

Markeriai

Bendravimo su šunimi ir dresūros palengvinimui mes naudojame kelis signalus – markerius, kurie žymi teigiamą ir neigiamą elgesį. Tai atgalinis ryšys, kuris labai padeda paaiškinti šuniui, ko mes iš jo norime.

Pagrindiniai mūsų naudojami signalai:

Teigiamas markeris – žodis ar garsas, kuris reiškia, kad šuo daro gerai ir turėtų toliau taip daryti. Juo mums tarnauja pagyrimai, pasakyti ramia, bet linksma intonacija.

Paleidimo markeris – žodis ar garsas, kuris reiškia, kad šuo padarė gerai ir jau gali eiti atsiimti savo apdovanojimą. Mūsų klientai dažniausiai renkasi žodį “Bėk” arba garsą “Čip”. Taip pat gali būti naudojamas klikeris. Vėlesnėse stadijose, nenaudojant skanėstų ar žaislų, paskatinimu lieka pati laisvė.

Neigiamas markeris – žodis ar garsas, kuris reiškia, kad šuo klysta ir turi bandyti iš naujo ar pasitaisyti. Dažniausiai tai žodis Ne arba Fu.

Žodžiai šuniukui neturi jokios reikšmės, kol pagal klasikinį sąlygojimą nebus sukurtas į juos atsakantis refleksas. Pagyrimus šunys natūraliai supranta per jūsų džiaugsmingą intonaciją, o su Bėk ir Ne šunis tenka supažindinti dresūros eigoje. Tarkime, paimkime komandą Sėdėt.

Sakome savo šuniukui Sėdėt ir keliame skanėstą į viršų. Kai tik šuniukas sėda – sakome bėk ir atitraukiame ranką. Kai tik šuniukas atsikelia – gauna skanėstą. Su laiku šuo supranta, kad Bėk girdi kai elgiasi teisingai ir gali keltis bei pasiimti skanėstą. Kai šuniukas jau moka tiek, pridedame trumpą išlaikymą. Atsisėdus iškart neduodame paleidimo signalo, o paliekame ranką ten pat ir giriame šuniuką kol sėdi. Kartais duodame skanėstą, kol jis laukia. Taip tvirtiname teigiamo markerio poveikį, šuniukui tampa aiškiau, kad teisinga ir toliau sėdėti. Jeigu šuniukas neatsisėda ar atsistoja be leidimo, sakome Ne ir atitraukiame ranką, neduodame skanėsto. Mokome, kad po Ne šuniukas tikrai negaus skanėsto, daro kažką ne taip. Po trumpos pauzės duodame komandą iš naujo ir tuo parodome, kad bandant iš naujo vėl atsiranda šansas užsidirbti apdovanojimą.

Dar labiau neigiamą markerį sustiprina jo naudojimas prieš korekcijas (teigiamas bausmes). Būtent taip jis įgauna poveikį, kad šuo nustotų daręs ką nors blogo. Pvz. nustotų graužti batą. Markerį naudojant prieš pat teigiamas bausmes, šuo pradeda reaguoti į jį kaip į bausmę – keičia savo elgesį. O mums nebereikia naudoti tiek bausmių. Tarkim, šuniukas jums kanda. Jūs sakote Ne ir prikeliate šuniuką už pakarpos. Jis paleidžia. Paleidus pagiriate ir duodate žaislą. Ilgainiui vien išgirdęs Ne šuniukas paleis ir bus vis mažiau linkęs kąsti. Markeris įgaus teigiamos bausmės poveikį.

Išsiaiškinus, kaip veikia neigiamas markeris, pats laikas mums aptarti teisingą korekcijų naudojimą.

Korekcijos – kaip teisingai?

Bausmės samprata dresūros kontekste turi kiek kitokią prasmę, nei mes esame įpratę. Bausmė – bet kas, kas mažina elgesio pasikartojimo tikimybę. Net skanėsto nedavimas, kai šuo atsisėdo vietoj to, kad atsigultų, skaitosi bausme. Praktiniame darbe man labiau patinka terminas – korekcija. Jis informatyvesnis, kalbant apie elgesio keitimą. Tai teigiama bausmė, aktyvus šeimininko veiksmas. Nuo griežtesnio tono iki timptelėjimo griežtu antkakliu ar elektrinio antkaklio impulso.

Ar korekcija buvo teisinga galime matyti tik pagal šuns reakciją, jos individualios kiekvienam. Reikiamas lygis priklauso nuo šuns jautrumo, motyvacijos ir įsiaudrinimo lygio. Kai šuo ramus, reikia daug silpnesnio poveikio, nei kai šuo pagautas azarto vejasi stirną. Idealu, jeigu iškart po korekcijos šuo nutraukia veiksmą, kurį norėjome nutraukti, bet toliau bendradarbiauja su šeimininku. Dėmesys vėl nukreiptas į šeimininką. Kai šuo nutraukia nenorimą veiksmą, būtina pagirti, paskatinti šunį. Jeigu šuns elgesys po korekcijos nesikeičia, korekcija buvo per silpna. Jeigu šuo susigūžia ir nebenori toliau bendrauti su šeimininku, korekcija buvo per stipri. Visada pradedame lengvesnės korekcijos, kol sužinome savo šuniui reikiamą lygį. Geriau pabandyti vėl, nei paveikti per stipriai.

Svarbu susieti korekcijas ir su neigiamu markeriu – žodžiu Ne, Fu. Mūsų tikslas – naudoti kuo mažiau korekcijų. Toks signalas labai praverčia to siekiant. Sudarant grandinę Netinkamas veiksmas – Ne – Korekcija – Elgesio pasikeitimas – Paskatinimas, su laiku vis dažniau galėsime iš šios grandinės išimti korekcijas. Sukūrus refleksą į signalą Ne, siejant su po jo sekančia korekcija, šunys pradeda keisti elgesį tik išgirdę Ne. Mums nebereikia naudoti tiek korekcijų.

Korekcijos skirstomos į dvi rūšis – aktyvias ir pasyvias.

Po aktyvios korekcijos šuo aktyvesnis. Pvz. šuo blaškosi einant greta, jūs staigiai timptelite pavadį, šuns dėmesys grįžta ir jis noriau, linksmiau atlieka komandą. Taip, po aktyvios korekcijos šuo dažniausiai linksmesnis.

Po pasyvios korekcijos šuo nurimsta, elgiasi pasyviau. Pavyzdžiui, šuo įsiaudrinęs loja ant kito šuns. Jūs prikeliate jį už pakarpos ir laikote jį tol, kol jis nurimsta. Nurimęs jis pabūna toje pačioje vietoje, iškart nešoka loti vėl (jei šoka, jis dar nebuvo nurimęs). Tačiau jums jį pagyrus ir pakvietus noriai eina kartu, jaučiasi gerai.

Korekcijai suveikus, pakeitus šuns elgesį būtina paskatinti šį pasikeitimą. Dažnai iškart užtenka pagyrimo, kartais geriau ir duoti skanėstą ar žaislą. Būtent tai padės šuniui suprasti, už ką jis koreguojamas. Turi būti kontrastas tarp netinkamo ir tinkamo elgesio. Jeigu tik koreguosite, bet neskatinsite šuns, jis nesupras, kaip turėtų elgtis. Nesuprasdamas jis neturi šanso pasirinkti elgtis tinkamai. Nesupratimas kelia šuniui stresą, ir jautresniame šunyje su laiku gali virsti baime.

Visoje dresūroje, bet ypač pradėjus naudoti korekcijas, labai svarbus jūsų veiksmų nuoseklumas ir pastovumas. Negalite staiga pradėti skatinti veiksmą, kurį draudėte, ar atvirkščiai. Ar net kartais už tą patį veiksmą bausti, kartais ignoruoti. Šeimininko nepastovumas ne tik neleidžia šuniui suprasti, kas iš jo norima, tačiau net gali priversti šunį jaustis nesaugiai su jumis. Šunys puikiai reaguoja į korekcijas, kai jiems aiški jų priežastis. Myli griežtą, bet teisingą šeimininką net labiau, nei mylintį, bet visiškai atlaidų. Tuo tarpu neprognozuojamai baudžiantis šeimininkas panašesnis į priešą, nei partnerį. Toks elgesys gali privesti net iki agresijos. Labai svarbu prisiminti visada būti nuosekliais. Atsakingai rinktis, kuriems šuns veiksmams naudosite korekcijas.

Taip pat šuns šeimininkas turėtų žinoti skirtumą tarp dviejų mokymo metodų: “viliojimo” ir “šeipingo”. Abu variantai geri, abu turi savo stiprias ir silpnas puses, tad paprasčiausiai reikia rinktis, kas geriau jums ir jūsų šuniui konkrečiai komandai. Tikslus veiksmų laikas be galo svarbus dresuojant šunį, ypač pasirinkus šeipingą. Klaidos čia pavers jūsų darbą gerokai sunkesniu. Aš paaiškinsiu šiuos būdus plačiau.

Viliojimas

Viliojimo metodą 1981 metais formaliai sukūrė Dr. Ian Dunbar, dirbdamas su pirmuoju istorijoje kursu mažiems šuniukams. Tuo metu dresūra tradiciškai buvo pradedama tik nuo 6 mėnesių (šis mitas gajus ir šiandien), nes dresūra buvo remiama fizinėmis bausmėmis ir jaunesnis šuniukas nesugebėtų jų atlaikyti. Šis šuniukų kursas tapo pirmu žingsniu link modernių, subalansuotų metodų.

Kadangi viliojimas yra greičiausias ir paprasčiausias mokymo būdas, absoliuti dauguma šeimininkų pagrindams renkasi jį. Viliojimą sudaro 4 žingsniai:

Komanda
Viliojimas
Atlikimas
Apdovanojimas
Štai paprastas kasdienis naudojimo pavyzdys: Parodote šuniukui skanėstą savo rankoje. Pasakote Sėdėt. Keliate skanėstą truputį virš ir už šuns galvos, kol jis atsisės. Pažymite elgseną (klikeriu ar žodiniu signalu). Duodate skanėstą.
Tai primityvus pavyzdys, galimos individualios variacijos jūsų šuniui, bet bazė visada tokia. Tai artimiausia klasikinio sąlygojimo pavyzdžiui.

Šeipingas

Tai kiek sudėtingesnis dresūros būdas. Elgsenos “šeipinimas” reiškia šuns mokymą atlikti veiksmą etapais, vietoj viso iš karto. Skirstote elgseną į smulkius žingsnelius ir gaudote tinkamą elgseną, kurią šuo siūlo pats, beveik nepadedamas.

Tai idealus būdas sudėtingoms elgsenoms ir įvairiems triukams, pavyzdžiui išjungti šviesą, duoti labas ir t.t., tačiau kartu šis būdas reiklus šeimininkui. Turite būti dėmesingi ir pastebėti smulkius judesius norimo tikslo link ir tiksliai, laiku juos žymėti bei skatinti. Kartu tai be galo smagus metodas su neribotomis galimybėmis, kai jūsų šuo perpranta žaidimo taisykles. Būdami kantrūs ir dėmesingi tikrai būsite nustebinti savo šuns sumanumu.

Tarkim, norite kad jūsų šuo dešine priekine letena paliestų kokį nors daiktą kambaryje. Štai galima eiga:

Atsiveskite šunį į kambarį, pasiruoškite skanėstus ir pasirūpinkite, kad niekas neblaškytų nei jūsų, nei jūsų šuns. Tinkamą elgesį žymime klikeriu ar trumpu žodiniu signalu. Per kelias sekundes, kurias trunka ištarti Geras, jūsų šuo gali daryti kažką visai kito. Šuo turi jau būti supažindintas su klikerio ar signalo reikšme.
Atsisėskite šalia daikto. Ir laukite.
Laukite kol šuo padarys bent menkiausią judesį link daikto. Dažnai pirma skatiname net ne judesį, o žvilgsnį reikiama kryptimi. Taip, net žvilgsnį! Pažymėkite tiksliai reikiamą momentą, ne sekundę prieš ar po. Tai tikrai nelengva. Po signalo šuo turėtų ateiti pas jus pasiimti savo skanėsto.
Po kelių paskatinimų pamažu vis kelkite reikalavimus. Ignoruokite žvilgsnį ir laukite žingsnelio. Jei šeipingas naujiena jūsų šuniui, turbūt prireiks laiko, kol jis ims siūlyti elgsenas. Būkite kantrūs ir skatinkite mažiausią žingsnelį. Nepamirškite, pilnam rezultatui greičiausiai prireiks ne vienos treniruotės.
Pradėję nuo žvilgsnio, tęsite vis pridedami po žingsnelį, kol šuo prie pat daikto. Tada laukite dešinės letenos judesių, kol pamažu ji atsidurs ten, kur jūs norėjote!
Kai tik gavote pilną elgseną ir šuo atliko ją kelis kartus, pridėkite komandą, pavyzdžiui Paliesk šiam atvejui. Kelkite kriterijų su kiekvienu žingsneliu, ramiai ignoruokite neproduktyvius jūsų tikslui veiksmus. Bet skatinkite pakankamai dažnai, kad išvengtumėte frustracijos, kad šuo nepasiduotų. Įvedus ir įtvirtinus komandą galite pradėti skatinti sporadiškai (atsitiktinai). Pažymėdami, bet neapdovanodami dalį atlikimų. Taip šuo ir toliau spėlios, kada sulauks skanėsto ir išsaugos motyvaciją.

Kai šuo perpras sistemą, pradės siūlyti vis daugiau variantų, kas leis jums išmokyti įvairiausių triukų. Dažniausiai šunys tai, ką išmoksta šeipingo būdu, atlieka noriau. Tačiau šis būdas turi ir rimtą trūkumą. Reikalauja gerokai daugiau laiko ir šeimininko pastangų.

Dažniausiai dresūroje naudojama tam tikra šių metodų kombinacija. Elgesys skaidomas į daug žingsnelių, bet tiems žingsneliams šuo ir viliojamas skanėstu link norimo tikslo ir komanda pridedama tik gavus norimą elgesį. Dažniausiai tai daroma, kai neįmanoma viliojimu sukurti viso norimo elgesio. Arba bazines komandas šuo mokosi viliojimu, o triukus šeipingu. Dažnai tam tikra kombinacija ir tampa geriausiu pasirinkimu.

Žymėjimo signalų tikslumas

Tinkamas elgsenos žymėjimas labai svarbus, nesvarbu kurį būdą pasirinksite. Jis svarbesnis šeipinge, tačiau ir viliojimas nebus sklandus be to. Tiksliai naudodami tiek teigiamą, tiek neigiamą markerius (pvz. Bėk ir Ne, jei naudojate žodinius) jūs galite efektyviai bendrauti su šuniu ir paaiškinti jam, ko siekiate. Tai efektyviausias būdas atrasti supratimą su savo šunimi.

Įsivaizduokite, kad mokote šuniuką sėdėti. Kaip paleidimo markerį naudojate klikerio garsą. Jūs jau kiek pažengėte, šuo atsisėdo po žodžio Sėdėt. Tačiau jus kažkas išblaškė ir jūs paspaudėte klikerį sekunde per vėlai, kai šuo jau vėl atsistojo. Dabar jūs pasakėte savo šuniui, kad po komandos Sėdėt reikia atsistoti! Kuo daugiau tokių klaidų pasitaikys, tuo sunkiau mokytis bus šuniui.

Motyvacija ir kontaktas

Pagaliau mes priartėjome prie sėkmingos dresūros pagrindo! Pagrindinio elemento, be kurio visa kita būtų beprasmiška.

Šuns dresūra gali būti labai sudėtinga, jeigu turite nesikoncentruojantį ar abejingą šuniuką. Motyvacija – ne tik skanėsto laikymas prieš nosį, tikintis, kad to pilnai pakaks. Kad motyvuoti šunį, teks suprasti pagrindinius šuns poreikius. Maistas, žaislas ir bendravimas gali padėti motyvuoti šunį. Turite išsiaiškinti, kuris variantas geriausiai tinka būtent jums ir jūsų šuniui.

Pirmuose dresūros etapuose motyvacijai ir paskatinimui lengviausia naudoti maistą. Jis geriausiai tinka viliojimo metode, taip pat valgymas veikia kiek raminančiai, tad šuniui lengviau susikaupti. Kokį maistą naudoti priklausys nuo to, ką mėgsta jūsų šuo. Patartini minkšti, kramtomi ir nedidukai skanėstai. Kai kurie šunys išprotėję dėl bet ko valgomo (kartais ir nevalgomo…) Su tokiu ėdrūnu galima naudoti bet ką. Su išrankesniais šunimis gali tekti eksperimentuoti. Nemažai šunų mėgsta virtas ar džiovintas kepenis, kiti renkasi sūrį. Mano praktikoje buvo šuo, kuris mėgo morkas labiau nei bet ką kitą. Ir buvo skatinamas morkos gabalėliais! Dažniausiai dresuojame tik kai šuniukai alkani, nemaitinti kurį laiką iki užsiėmimo. Kadangi motyvacija maistui būtina šuns išgyvenimui, visi šunys turi šią motyvaciją. Ji gali būti stipresnė ir silpnesnė, gali būti stiprinama ar silpninama prieiga prie maisto ir maitinimo grafiku, tačiau visi šunys turi valgyti.

Šunims su stipriu grobio instinktu vėlesniuose etapuose gali būti naudinga pereiti prie paskatinimo žaislu, kai komandų reikšmė jau išmokta. Žaidimas suteikia daugiau dinamiškumo ir pramogos šuniui. Dažnai pagerėja ir vykdymo greitis. Tačiau nemažos šunų dalies grobio instinktas žemas ir žaislai nelabai jiems rūpi. Turite pažinoti savo šunį ir rinktis atitinkamai.

Kai kurie šunys geriausiai motyvuojami bendravimu, pagyrimais ir glostymu, tačiau jų pakankamai mažai. Jeigu jums pasisekė, perėjimas prie paklusnumo be maisto ir žaislo bus lengvesnis. Galima palikti tik dosnius pagyrimus ir greičiau turėti šunį, kuris bus tiesiog laimingas klausydamas šeimininko. Retkarčiais ir šunims be grobio instinkto ir su apetito problemomis tenka rinktis šį variantą.

Kontaktas – išmokta šuns būsena. Šuo kontakte šimtu procentų susikoncentravęs ties savo šeimininku. Šioje būsenoje šuo nori būti su jumis ir gauti tai, ką jūs turite. Galbūt mėgstamiausią šuns žaislą, skaniausią skanėstą, ar taip norimą leidimą lėkti žaisti su kitu šunimi.

Kontakto kūrimas – užslėptas kiekvienos bendravimo su šunimi minutės tikslas. Tai galite pasiekti būdami įdomūs ir nenuspėjami savo šuniui. Taip pat galima išmokyti stipraus kontakto  kaip reakcijos į atskirą komandą, kas gali padėti šuniui “įsijungti”. Sukurti kontaktą lengviau su šunimi, kuris labai motyvuotas bendravimu, tačiau tai visiškai įmanoma ir naudojantis kitomis motyvacijomis.

Labai efektyvi technika – tapimas vartais į visus gyvenimo malonumus. Pirma laukite akių kontakto prieš maitindami savo šunį. Sulaukę kontakto pastatykite dubenį ant žemės. Ar leiskite valgyti, jei šuo jau moka laukti leidimo. Taip pat galite laukti kontakto prieš žaidimą. Pamažu tai galima naudoti prieš bet ką, ką jūsų šuo mėgsta, kaip leidimas žaisti su kitais šunimis ir t.t. Efektas slypi šuns tikėjime, kad jūs esate viso gėrio šaltinis. Tai jam pavers paklusnumą gyvenimo dalimi.

Čia sudėti patys pagrindiniai dalykai, kuriuos turite žinoti prieš dresuodami savo šunį. Jeigu pasirinksite teisingą dresuotoją, jis paaiškins jums visa kita ir parinks geriausius metodus, kurie bus ne tik efektyvūs, bet ir tinkamiausi būtent jums!

Karina Ščuckytė
LKD dresuotoja
Šunų dresūros mokykla Canis.lt

Dresūros pamokėlė: Duok Labas

Pristatome jums komandos “Labas” video pamokėlę. Sėkmės mokant ir savo šuniuką!

Perkaitimo prevencija ir pirma pagalba

Karščiams Lietuvoje nesitraukiant, mes turime pasirūpinti ir mūsų šunimis. Svarbu galvoti apie temperatūrą ne tik keliaujant, bet net ir einant pasivaikščioti.

Turbūt jau kiekvienas girdėjo perspėjimus dėl automobilių. Ant saulės juose negalima palikti šuns nei 5 minutėms, net pravėrus langus. Tik pilnai atidaryti visi langai ar durys užkerta kelią salono įkaitimui. Jeigu abejojate, pasėdėkite užrakintame automobilyje 5 minutes. Jeigu pajusite net lengvą temperatūros kilimą, nepalikite šuns vieno net trumpam. Geriausia būtų nerizikuoti nei vakare, nei pavėsyje.
Continue reading

Dėmesio – Fejerverkai!

Artėja didžiosios metų šventės – džiaugsmingas laikas mums visiems.

Tačiau daliai keturkojų jos reiškia ne tik būrį seniai matytų svečių ir gardžius kąsnelius. Dažnas šuo sulaukia ir siaubo – fejerverkų. Kiekvienais metais būna ir dėl baimės pabėgusių šunų. Mūsų užduotis – padėti jiems būti saugiems ir jaustis geriau.
Continue reading

10 dažniausių dresūros klaidų

Neretai jūsų progresą dresūroje labai lėtina viena visai smulki klaida, kurią kartais pačiam labai sunku pastebėti. Čia pateikiame jums 10 dažniausių tokių klaidų, kurių galėsite nesunkiai išvengti savarankiškai.

1. Duodate komandas skirtingais, nors ir panašiais žodžiais
Continue reading

Narvas: draugas ar priešas?

Sudraskyta sofa. Nulupti tapetai. Nukąsti laidai. Sugraužtas telefonas. Dažnai šuniuko įsigijimas atneša ne tik džiaugsmą, bet ir nuostolius. Likęs vienas dėl nuobodulio ar streso dažnas šuniukas ieško, kuo smagiu užsiimti… Ir tai retai patinka šeimininkui. Grįžus namo vietoj smagaus pasivaikščiojimo su šuniuku jūsų gali laukti pora valandų tvarkymo ir remonto planavimas. Bet to lengvai galima išvengti.

Narvai ir boksai šunims buvo sukurti šiai ir kelioms kitoms problemoms spręsti, bet nauji šeimininkai dažnai žiūri į juos su nepasitikėjimu. Juk gaila uždaryti mylimą šuniuką į “kalėjimą”… Tačiau kaip šuniukas priims savo narvą priklauso tik nuo jūsų. Ar jam tai bus baisus kalėjimas ir bausmė, ar mėgiamas guolis, rami ir saugi vieta poilsiui. Tai priklauso tik nuo jo naudojimo.
Continue reading

Mano šuo nenori skanėsto. Ką daryti?

Dresūros pradžioje ypač svarbi motyvacija mokymuisi, ir patogiausia priemonė tam – skanėstas. Juo gali ne tik motyvuoti savo augintinį mokslams, bet ir padėti bei parodyti, ko iš jo norima. Tuo pačiu didžiausi sunkumai dresūroje kyla, kai neišeina efektyviai panaudoti šios priemonės – šuo tiesiog nenori skanėsto. Progresas dresūroje tampa lėtu, ir šeimininkui tikrai sunku neprarasti tikėjimo. Laimei, tai išsprendžiama problema, ir jūs galėsite mėgautis dresūros treniruotėmis.
Continue reading

Dresūros antkakliai: naudinga ar žiauru?

Internete reguliariai kyla diskusijos dėl tariamai “žiaurių” dresūros įrankių: griežto ir elektrinio antkaklio. Man tai primena išsireiškimą, kad ginklai žudo, ar naujausią paniką dėl žmones traiškančių BMW automobilių. Tarsi ginklas dėkle ar automobilis garaže savaime galėtų kam nors pakenkti… Tuo pačiu puikiai suprantu, kad su protingu dresūros įrankių naudojimu susidūręs retas žmogus. Tikrai reikia žinių ir bent trupučio supratimo, kurio aš šiandien ir tikiuosi suteikti. Kaip ginklas gali apsaugoti gyvybę arba ją atimti, priklausomai nuo žmogaus, į kurio rankas jis papuls, taip ir bet koks antkaklis gali tiek pakenkti šuniui, tiek ir palengvinti jo gyvenimą.
Continue reading

« Older posts