fbpx

Author: karinna (page 2 of 2)

Sterilizacija ir kastracija: ar verta?

Neseniai Facebook erdvėje teko pradėti diskusiją su viena veterinarijos klinika. Deja, pabaigti jos neteko, nes į eilinį mano argumentuotą komentarą, sulaukusį šunų šeimininkų palaikymo, nebuvo atsakyta. Klinikos mėgsta piršti sterilizaciją ir kastraciją, pastoviai pabrėždami jos privalumus (neretai abejotinus). Logiška, tai techniškai labai paprasta ir pelninga operacija. Deja, apie riziką visada nutylima. Manau, kad jūs irgi turėtumėte gauti daugiau informacijos prieš sprendžiant, ar ryžtis operacijai.

Nesuklyskit, nesu prieš šias operacijas. Yra situacijų kai jos būtinos ir gelbėja gyvybes, pavyzdžiui radus nebepagydomą piometrą ar gimdos, sėklidžių vėžį. Kartais nauda persveria riziką, kaip šunų prieglaudose atveju. Juos pasiima ne tik atsakingiausi šeimininkai. Ne visi bus pasiryžę akylai saugoti priglaustinuką, pasitaikydavo ieškoti namus padovanotos kalytės šuniukams. Tačiau klinikų propaganda nuėjo daug toliau. Šiandien agituojama sterilizuoti ar kastruoti kiekvieną gyvūną kai tik jam sueis 6 mėnesiai, kurio savininkas nėra profesionalus veisėjas (ačiū jau už tiek…). Iš visų pusių girdime, kad sterilizacija apsaugo nuo vėžio, piometros, rūpesčių, elgesio problemų ir net prailgina šuns gyvenimą! Nereali prevencija! Kol nuo jūsų slepiama rizika…

Nėra net vienareikšmiško viešo sutarimo, ką šios operacijos reiškia. Gaji nuomonė, palaikoma dalies veterinarų, kad sterilizacija daroma kalėms, o kastracija patinams. Kam gi sklaidyti mitus ir informuoti apie skirtumus bei alternatyvas? Svarbiausia juk įkalbėti operuoti… Medicininiu požiūriu sterilizacija – latakų perrišimas, nešalinant organų. Vakaruose neretai pasirenkama ir žmonių, kurie nori efektyviausios kontracepcijos visam likusiam gyvenimui. Kastracija – lytinių organų pašalinimas. Būtent tai tradiciškai atliekama tiek kalėms, tiek šunims. Sterilizacijos atveju likę organai toliau gamina lytinius hormonus ir nepaveikia kitų organizmo funkcijų. Kastracijos metu šie organai pašalinami ir dėl smarkiai pasikeitusio lytinių hormonų kiekio paveikiama tiek gyvūno fiziologija, tiek charakteris. Toliau naudosiu teisingą terminą abiems lytims – kastracija.

Peržiūrėkime realias kastracijos pasekmes:

  • Vėžys

Kiek daug šeimininkų tiki, kad kastracija apsaugos jų augintinius nuo vėžio… Teko net matyti komentarus, kad gali arba kastruoti, arba leisti numirti nuo vėžio. Labai dramatiška, bet ar teisinga? Tiesos grūdas tikrai yra, pašalinus organą, jo vėžio nebus. Jūsų augintinis neturės gimdos ir kiaušidžių ar sėklidžių vėžio. Jo rizika aplamai maža, kai kuriais šaltiniais iki 0,5% kalėms ir iki 1% patinams, ir jau radus auglys dažnai sėkmingai pašalinamas kastruojant. Bet niekas negali apsaugoti nuo kraujo, kepenų, plaučių ir visų kitų likusių organų vėžio. Dažnai teigiama, kad kastracija apsaugo nuo pieno liaukų vėžio. Ieškant naujausių mokslinių tyrimų šia tema, radau du tyrimus kurie ryšio nerado, ir vieną kuris rado nedidelį ryšį. Teigiamas poveikis abejotinas.

Vėžį randame ir tarp rizikos. Kastruotiems šunims ženkliai padidėja kaulų vėžio – osteosarkomos tikimybė, ši vėžio forma labai dažna didesniems šunims ir dažniausiai baigiasi mirtimi. Tyrimų duomenimis, po kastracijos rizika padidėja 2,2 karto, dar daugiau jeigu kastruojama labai ankstyvame amžiuje – iki metų. Lytinių hormonų ir kaulų ryšys gerai žinomas ir žmonėms, moterys po menopauzės, netekus lytinių hormonų, neretai kenčia nuo kaulų išretėjimo.

Tai dar ne viskas… Kastracija padidina širdies vėžio riziką. 1,6 karto patinams ir net daugiau nei 5 kartus kalėms. Kai kurioms veislėms šis vėžio tipas net be padidintos rizikos tampa dažna mirties priežastimi. Kalėms kastracija taip pat 2,2 karto padidina blužnies vėžio tikimybę. Čia neminėsiu kitų, retų auglių rizikų padidėjimą, nuorodą į pilną sąrašą anglų kalba rasite apačioje.

Žinoma, yra atvejų, kai dėl kažkokių priežasčių šuo jau turi padidėjusią reprodukcinės sistemos vėžio riziką. Pavyzdžiui, kriptorchams patinams, kai nenusileidžia viena ar abi sėklidės. Tuo atveju dėl didesnės temperatūros pilvo ertmėje, nei kapšelyje, gerokai padidėja sėklidžių vėžio rizika.

Kastracija tokiais atvejais rekomenduojama, tačiau nebūtina skubėti. Galima išvengti ankstyvos kastracijos rizikų sulaukus pilnos šuns brandos. Mažoms veislėms tai apie metų, didelėms apie dviejų metų amžius. Kastruojant pilnai subrendus išvengsite ir reprodukcinių organų vėžio grėsmės, ir maksimaliai sumažinsite kastracijos pasėkmes.

Manikins_SpayDog_05

  • Tariami nėštumai

Dalis kalių po rujos praėjus dviems mėnesiams patiria tariamus nėštumus. Kalė pradeda ruošti guolį, “įsivaikina” žaislus ir net atsiranda pieno. Hormonų lygis imituoja nėštumą ir gimdymą. Šį procesą dažniausiai galima sustabdyti laiku sumažinus maisto kiekį ir padidinus fizinį krūvį, tačiau kartais to neužtenka. Dažni ir ypatingai stiprūs tariami nėštumai gali gerokai nuvarginti kalės organizmą. Jeigu ši problema tikrai rimta, kastracija gali tapti geriausia išeitimi.

  • Šlapimo nelaikymas

Ši pasekmė aktuali kalių savininkams. Be galo skaudi, ir, deja, palikusi be namų ne vieną kastruotą kalytę… Nusaugoti kalės rujos metu nesugebantys žmonės retai susitaiko su šlapimo nelaikančiu šunimi namuose, ypač jei jis ne iš mažiausių veislių ir balas palieka įspūdingas… Šlapimo nelaikymas pasireiškia nuo 4 iki 20% kastruotų kalių, didelę riziką turi kalės su kupiruota uodega. Kastracijos sukeltas šlapimo nelaikymas negali būti pilnai išgydomas, tik kontroliuojamas pastoviai naudojant vaistus. Turint omeny pasekmės rimtumą ir dažnumą, tai svarbi priežastis pagalvoti, ar verta.

  • Nutukimas

Ši problema žinoma daugeliui. Kalėms nutukimo tikimybė padidėja du kartus, patinams tris. Galbūt savaime nutukimas ir ne toks baisus, tačiau jis su savimi neša kitas sveikatos problemas. Ypač pavojingas gali būti, jeigu šuo jau turi polinkį į kitas problemas, pavyzdžiui displaziją (didelių veislių rykštė) ar girnelės išnirimą (dažna mažų veislių problema, neretai reikalaujanti operacijos). Papildomas svoris gerokai paryškina šias problemas ir apsunkina gydymą. Negalime užmiršti ir gyvenimo kokybės pokyčio, iš prigimties aktyvus šuo gali tapti fiziškai nepajėgus mėgautis gyvenimu. Veterinarai mėgsta sakyti, kad dieta apsaugos kastruotą šunį nuo nutukimo. Deja, kai tai susiję su hormonų pokyčiais, šunys tunka ir “iš oro”. Gali būti labai sudėtinga patenkinti šuns būtinų maistinių medžiagų poreikį ir kartu išvengti nutukimo.

  • Narkozės rizikos

Šiais laikais ne tiek ir daug šunų nugyvena savo gyvenimą nei karto negavę narkozės. Nepabudimo rizika nėra didelė, tik 0,1%, bet jeigu tai nėra būtina, ar reikia rizikuoti? Kai kurios veislės turi ir gerokai padidintą mirties dėl narkozės riziką:
Koliai, Šelčiai, Borderkoliai ir Australų aviganiai turi didelę MDR1 geno mutacijos tikimybę, kuri padidina jautrumą narkozei. Veterinaras privalo mažinti narkozės dozę, kitu atveju nemažai šunų miršta nuo perdozavimo.
Kurtų sulėtintas metabolizmas, padidintas jautrumas keletui iš narkozei naudojamų preparatų ir žemas kūno riebalų procentas padidina jų mirties riziką. Veterinaras turi žinoti, kurių preparatų vengti, kurių dozę mažinti ir kuriuos leisti lėčiau. Deja, mažuma susipažinę su šių veislių specifika. Šaltas stalas taip pat gali sukelti hipotermiją, tad temperatūra turi būti palaikoma papildomai.
Brachicefališkos veislės (buldogai, mopsai, bokseriai, pekinai ir keli kiti) turi daugiau sunkumų kvėpuojant, kas padidina riziką narkozės metu. Veterinaras turi ypatingai stebėti, ar šuns kvėpavimo takai neužsiblokavę, ar jis gauna pakankamai deguonies.
Dobermanai linkę į kardiomiopatiją, kuri stipriai padidina širdies sustojimo riziką narkozės metu. Taip pat jie turi padidintą Von Willebrand ligos riziką. Ji neleidžia kraujui krešėti ir laiku nepanaudojus specifinių vaistų, šuo gali nukraujuoti ir nuo mažesnės žaizdos, nei operacinis pjūvis.

Should-I-spay-my-dog-e1425077904575

  • Populiacijos kontrolė

Kastracija neabejotinai turi tiesioginį poveikį kontroliuojant uždaras populiacijas. Laisvai besidauginanti šunų pora per 7 metus gali susilaukti iki 50000 palikuonių per keletą generacijų. Benamių ir neatsakingai auginamų šunų kastracija tikrai gali sumažinti prieglaudose užmigdomų šunų skaičių, jeigu bus kastruota pakankamai didelė tokių šunų dalis. Privačių prieglaudų iniciatyvos kastruoti visus dovanojamus šunis ir pagalba apmokant kastraciją tiems, kas negali sau to leisti, yra sveikintinos iniciatyvos. Tai tas atvejis, kai kastracija tikrai yra mažesnis blogis.

  • Poveikis elgsenai

Kaip dresuotojai, man ypatingai pikta, kai patinai kastruojami tik dėl nedidelių elgesio problemų. Niekaip neįmanoma pateisinti šeimininkų, kurie guldo šunį po peiliu, nes jis “pernelyg aktyvus” ar negrįžta pakviestas. Kur dingo paprasta ir visiškai saugi išeitis – fizinis aktyvumas ir dresūra? “Hiperaktyvus” šuo tikrai aprims nutukęs, tik kiek žalos tai padarys jo sveikatai? Kastravus anksti, iki 6-12 mėnesių priklausomai nuo dydžio, šuo niekada nesubręs. Tiek fiziškai, tiek emociškai jis liks šuniuku ir elgsis atitinkamai. Mažiau žymėsis, mažiau pešis su patinais, bet ir nepasieks gamtos numatytos fizinės formos, liks ištįsusiu paaugliu. Kastruojant po lytinės brandos (o dažniausiai dėl elgesio kastruojama tada, jau išlindus problemai) elgesys jei ir pasikeis, tai labai nežymiai. Jeigu patinas pjovėsi su kitais, jis ir pjausis. Gal net daugiau, nes pasikeitus jo kvapui kiti patinai gali kitaip reaguoti į jį, kas gali išprovokuoti kovą. Tie minimalūs pokyčiai nėra to verti…

Yra tam tikros elgesio problemos, kurias aš laikau pakankama priežastimi kastracijai. Mažos veislės patinui žymint namuose kastracija gali būti rekomenduota, nors irgi patarčiau vengti labai ankstyvos kastracijos. Kita priežastis – hiperseksualumas. Ne, kalbu ne apie jojimą ant kojų, tai visai nesusiję su lytine funkcija. Tai tas retas atvejis, kai kalei rujojant kilometro spinduliu šuo visiškai praranda protą. Ištisai cypia, kaukia prie durų, nebevalgo savaitėmis.

Planuojant kastruoti dėl tokių priežasčių, šiais laikais yra galimybė išbandyti jos poveikį prieš darant negrįžtamą žingsnį. Galima išbandyti cheminę kastraciją. Naudojamas implantas, kuris šešiems mėnesiams suteikia kastracijos poveikį. Implanto poveikiui pasibaigus, grįžta įprasta šuns būsena ir vaisingumas. Tuo metu galima nuspręsti, ar atlikti kastraciją visam, ar pasirinkti kitą sprendimą.

Hormonų lygiui keičiantis galimos ir naujos elgesio problemos, ką man pačiai teko patirti savu kailiu… Mano pirmas patinas buvo kriptorchas – viena jo sėklidė nenusileido. Dėl temperatūrų skirtumo smarkiai padidėja pilve likusios sėklidės suvėžėjimo tikimybė, tad rekomenduojama kastracija. Mano galva, tai viena iš kastraciją pateisinančių priežasčių. Bet kadangi nebuvo priežasties labai skubėti, sulaukiau kol jam buvo virš dviejų metų, kad išvengti bent ankstyvos kastracijos rizikų. Trys mėnesiai po operacijos buvo pragariški… Mano 60kg sveriantis mišrūnas jau turėjo agresijos. Po operacijos ji tapo nevaldoma… Anksčiau puolęs tik jį užkabinusius patinus ir nesunkiai nuraminamas, jis pradėjo pulti visus patinus, svetimus žmones ir net bandė kesintis į šeimos narius… Situacija tapo pavojinga, teko imtis rimtų elgsenos korekcijos technikų. Tik po trijų mėnesių, padedant dresūrai ir laikui, šuo grįžo į normą. Prisiminti to laiko nenoriu… Taip pat pažįstu dresuotoją, kurios kalės elgesys po kastracijos neigiamai pasikeitė visam gyvenimui.

Veterinarai bandys jus įtikinti, kad kastracija yra atsakingas žingsnis. Deja, būtent atsakingiems šeimininkams retai reikalinga. Jeigu jūs domitės pakankamai, kad rasti šį straipsnį, jūs esate pakankamai atsakingi, kad nusaugotumėt savo kalę ar patiną. Jūs neprisidėsite prie šunų pertekliaus problemos, susitvarkysite su savo šuns auklėjimu ir džiaugsitės juo su visais įgimtais organais. Jeigu nėra veterinarinių priežasčių, jums to greičiausiai nereikia. Ar bent jau galite sulaukti vėlyvesnio, saugesnio tam amžiaus.

Kastracija naudinga neatsakingų šeimininkų augintiniams, tačiau dauguma jų nei domėsis tokia galimybe, nei mokės už operaciją… Veterinarijos klinikos pelno tikisi iš jūsų, tam ir pradėta visuotinė ankstyvos kastracijos reklama. Nepasiduokite spaudimui, apsvarstykite visus už ir prieš ir priimkite informuotą, jūsų šuniui geriausią sprendimą!

111003_SCI_neuteredPets.jpg.CROP.article250-medium

Šaltiniai:

Long-term effects of spay/neuter

The risks and benefits

Breed-specific anesthesia

Neutering Dogs: Effects on Joint Disorders and Cancers in Golden Retrievers

Early Neutering Poses Health Risks for German Shepherd Dogs, Study Finds

Long-Term Health Effects of Neutering Dogs: Comparison of Labrador Retrievers with Golden Retrievers

Noriu šuns: kaip pasirinkti?

Viskas, apsisprendei. Nori šuniuko! Čia turi kilti pirmas labai logiškas klausimas: kokio?  Šuns pasirinkimas – svarbus sprendimas. Veislių virš 400, beveislių begalės, o kur dar visokie dokumentai… Jei jis kilo – sveikinu, esi tarp mažumos, kuriai rūpi su kuo ateinančius 15 metų teks gyvent. Pusė santuokų trumpiau trunka, ir kaip prabangus televizorius tyliai ant spintelės nestovės, tad pagalvoti verta. Atvirai dalinuosi savo patirtimi ir patariu, kaip geriausiam draugui.
Continue reading

Socializacija (nuo gimimo iki suaugusio šuns)

Išskiriami septyni šuniuko vystymosi ir socializacijos etapai:

0-7 savaitės:

Šiuo periodu šuniukas mokosi būti šunimi: tinkamo socialaus elgesio su kitais šunimis. Bendravimas su motina ir kitais šuniukais vadoje moko kontroliuoti kandžiojimąsi, tinkamų gestų įvairių emocijų ir padėties išreiškimui tarp kitų šunų bei bendro pasitikėjimo savimi.
Continue reading

Paliktų šunų elgesio problemos

Šį kartą pristatau puikų rusų etologės Sofijos Baskinos straipsnį. Paliktus ir priglaustas šuo dažnai turi tam tikrų elgsenos ypatumų. Straipsnis ypatingai įdomus priglaudusiems šunį ar planuojantiems tai padaryti, tačiau naudingas bet kuriam šuns šeimininkui.

Šuo – ne naminis vilkas, jis žengia šalia žmogaus jau tūkstančius metų ir šis laikas stipriai pakeitė jų elgseną. Tai kita biologinė rūšis. Su žmogumi liko tik tie gyvūnai, kurie gebėjo prisitaikyti prie mūsų, atspėti norus ir lūkesčius bei greitai mokytis. Šunys tarp visų gyvūnų išsiskiria neįtikėtina trauka prie žmogaus. Net gatvėje gimęs šuniukas demonstruoja neįtikėtinus daugumai kitų gyvūnų sugebėjimus – supranta žmogaus žvilgsnio kryptį, suvokia ar akys atviros, ar užmerktos.
Continue reading

Kaip jie mato?

Kad suprastume savo šunis, turime įsivaizduoti ne tik kaip jie mąsto, ką jaučia, bet ir kokiais pojūčiais vadovaujasi. Svarbiausiu jų pojūčiu yra uoslė, tačiau šuns rega kelia daugiausiai klausimų šeimininkams. Galbūt dėl to, kad mes patys labiausiai pasikliaunam būtent ja. Dauguma girdėjo, kad šunys nemato spalvų, tačiau vėlesni tyrimai įrodė, kad tai ne visai tiesa. Šunys mato spalvas, tačiau ne tokias ryškias ir mažiau, nei mato žmogus.
Continue reading

Šunų emocijos

Šunų emocijos labai ilgą laiką buvo ginčų objektu. Nuo tikėjimo, kad šunų elgesį lemia vien tik instinktų ir refleksų rinkinys, iki gilaus įsitikinimo, kad jie jaučia visas ir žmonėms būdingas emocijas. Mokslo dėka mes vis geriau suprantame savo geriausius keturkojus draugus, tad pažiūrėkime, ką šiandien galime pasakyti apie tai, ką jie jaučia.
Continue reading

Kaip mokosi šunys?

Kaip mokosi šunys?

Kaip rodo istorija, šunų dresuotojai labai priklausomi nuo mados vėjų. Šiandien pozityvi, humaniška dresūrą ant bangos ir daug dresuotojų skuba į šį traukinį, kol dar galima užsidirbti daugiau. Atsiranda ir naujų žmonių, kurie apsiskelbę specialistais pasakoja, kokia nereali naujovė, ta pozityvioji dresūra. Pagrindžia vienu sakiniu: paremta naujausiais moksliniais tyrimais. Deja, bet tai labai toli nuo tiesos ir neduoda patikimo rezultato. Yra ir priešinga stovykla – dominavimo teorijos pasiekėjai. Jie tariamai grindžia šunų elgesį vilkų hierarchijos modeliu, kuris jau visiškai paneigtas tyrėjų ir mokslininkų. Pataria kovoti su savo šunimi ir fiziškai bausti už bet kokį nusižengimą, ir sugeba bet kokį šuns judesį pagrįsti noru dominuoti. Aš pabandysiu paaiškinti, kodėl nei vienas iš šių požiūrių nėra teisingas, ir kokios turimos alternatyvos.
Continue reading

Socializacijos testas

ŠUNS SOCIALIZACIJOS TESTAS „ŠUO MIESTE“

BENDROJI DALIS

Testą gali laikyti visi šunys, vyresni nei 6 mėnesių. Nepriimami testuoti sergantys šunys, turintys akivaizdžių galimai užkrečiamos ligos požymių, rujojančios kalės. Į „Agresyvių šunų veislių sąrašą“ įtrauktų veislių šunų savininkai kartu su registracijos anketa privalo pateikti Savivaldybės išduotą leidimą laikyti tokį šunį. Testą laikyti gali tik identifikuoti šunys. Vilniaus mieste gyvenantys šunys turi būti identifikuoti integriniu grandynu. Testo metu šuo negali būti vedamas su dygliuotu antkakliu. Per dieną negali būti testuojami daugiau kaip 15 šunų.
Pasibaigus testui teisėjas paskelbia bendrą rezultatą – „Testas išlaikytas“ arba „Testas neišlaikytas“. Testas laikomas išlaikytu, jei visų pratimų įvykdymą teisėjas įvertina patenkinamai. Neišlaius testo jį galima laikyti pakartotinai kitą kartą; registruotis būtina iš naujo.
Continue reading

Kada dresuoti?

Karina Ščuckytė

Publikuota žurnale Duok Leteną Nr. 1 (4).

Pagaliau parsivežėte savo šuniuką. Mielas pūkuotukas iš karto išsikovoja visų aplinkinių simpatijas. Apgraužti baldai kelia tik šypseną, o smagus lakstymas aplink priverčia apsalti širdį. Sunku suvokti, kokiu jis bus vos po metų. Gal nedideliu dekoratyviniu šunimi, kuris pastoviai džiugins jus savo draugija, gal užsispyrusiu terjeru, su kuriuo pamiršite liūdnas ir nuobodžias akimirkas, gal kompanionu ir gynėju aviganiu, kuriuo galėsite pasitikėti, o gal negrynaveisliu, bet geriausiu draugu, kuris visada su džiaugsmu pasitiks jus grįžtančius namo. Bet kuriuo atveju, aišku viena: jūs norite, kad jūsų šuo būtų išauklėtas, paklusnus ir savo elgesiu nekeltų jokių rūpesčiu.
Continue reading

Newer posts »