Šiandien pristatau jums įdomaus straipsnio apie vien pozityvios dresūros pasekmes vertimą. Pasidalinus juo su mūsų draugais pamačiau, kad jis labai aktualus, ir po keleto prašymų nutariau jį išversti. Jo autorius – dresuotojas iš Jungtinės Karalystės Stan Rawlinson.
Šios versijos data: 2019-03-01. Originalų, reguliariai atnaujinamą straipsnį anglų kalba rasite čia: http://www.doglistener.co.uk/alpha/killing_with_kindness.shtml.
Ar mūsų TIK pozityvūs šunų elgesio specialistai ir dresuotojai žudo šunis gerumu?
Aš tikiu, kad šie dresuotojai ir elgsenos specialistai atsakingi už ženklų agresijos atvejų dažnėjimą, eutanaziją ir šunis prieglaudose. Tikiuosi, kad šis straipsnis paaiškins jums, kodėl nebūna tokio dalyko kaip tik pozityvus dresuotojas ar elgesio specialistas. Nepaisant jų teiginių, kad tai, ką jie daro yra visiškai pozityvu ir neturi jokių bausmių. Tu negali naudoti vieną operantinio sąlygojimo ketvirtį ir ignoruoti likusius, tai būtų nesąmonė. Burrhus Frederic Skinner buvo operantinio sąlygojimo tėvu. Jūs negalite paimti vieną jo darbo dalį ir ignoruoti kitas, nes tai neveikia ir negali veikti. Elgesys negali keistis, jeigu visos pasėkmės nėra savo vietose.
Nesileidžiant į detales, dažniausiai darbui su elgesiu ir daliai paklusnumo dresūros naudojamas operantinis sąlygojimas. Operantiniame sąlygojime yra keturios elgesio pasekmės, pagal Skinner’io nuostabų darbą:
- Kažkas gero prasideda arba yra duodama, tad elgesys dažnėja = Teigiamas Paskatinimas
- Kažkas gero baigiasi arba yra atimama, tad elgesys retėja = Neigiama Bausmė
- Kažkas blogo prasideda arba yra duodama, tad elgesys retėja = Teigiama Bausmė
- Kažkas blogo baigiasi arba yra atimama, tad elgesys dažnėja = Neigiamas Paskatinimas
Pirmasis punktas susijęs su malonumu, kaip skanėstas, žaidimas ar malonus bėgiojimas parke.
Antrasis – kažko, kas šuniui patinka, atėmimas, pavyzdžiui atimame mylimą žaislą ar neduodame norimo skanėsto.
Trečiasis būtų tiesioginė bausmė, čia įeina pavadžio truktelėjimas, smūgis, elektrinių antkaklių ar grandinėlių naudojimas.
Ketvirtas – kažko nemalonaus ar skausmingo sustabdymas, pavyzdžiui sustabdome smūgius arba nustojame spausti elektrinio antkaklio mygtuką.
(Canis.lt pastaba: Plačiau apie operantinį sąlygojimą rašėme čia).
Kuo Skiriasi Geras ir Blogas Dresuotojas?
Dauguma gerų elgesio specialistų ir dresuotojų dažniausiai naudos teigiamą paskatinimą ir neigiamą bausmę, išskyrus tam tikras situacijas.
Mano nuomone, dauguma blogų dresuotojų ir elgsenos specialistų reguliariai naudoja arba tik vieną, arba visus keturis variantus. Galbūt keista girdėti mane sakant, kad teigiamas paskatinimas gali būti blogai, tačiau daug dresuotojų ir taip vadinamų elgsenos specialistų tiki, jog tik teigiamas paskatinimas izoliacijoje yra etiškas elgsenos keitimo būdas.
Jeigu jie išties suprastų, kas yra dresūra ir šuns elgsena, jie neimtų tik vienos Skinner’io darbo dalies ir neišmestų likusių trijų ketvirtadalių. Pasak Skinner’io, kuris ir sukūrė elgsenos kvadrantą, terminas „teigiamas” reiškia, kad kažkas yra pateikiama tuoj po veiksmo. To pateikimo pasekmėje, didėja šio veiksmo dažnumas ir intensyvumas. Pozityvumas „teigiamame paskatinime” visiškai nesusijęs su geru ir blogu, ar su naudingu ir žalingu. Tai jokiu būdu nesusiję ir su tuo, ko kažkas nori ar nenori. Iš tiesų, pagal reikšmę, į teigiamą paskatinimą įeina ir kai kas, ką mes pavadintume žiauria bausme.
Pavyzdžiui, jeigu tavo šuo urzgia ir grasina tau, o tavo reakcija buvo spirti ir smurtauti prieš šunį, tas smurtas gali tarnauti kaip pozityvus paskatinimas. Dėl smurto šuo intensyvina agresiją šeimininkui, rezultate agresijos lygis ir dažnumas kyla ir šitokiu būdu smurtas tampa pozityviu paskatinimu. Kaip ir šuns girimas ir skanėsto davimas netinkamu momentu gali paskatinti blogą šuns elgesį, ne ką mažiau, nei netinkamas šuns baudimas.
Operantinio sąlygojimo ir šuns elgsenos suvokimas daug sudėtingesnis, nei tikėjimas, kad bausmė yra blogai, o paskatinimas – gerai. Norėčiau, kad tai būtų taip lengva, kaip kad senuose filmuose apie kaubojus gerietis dėvėjo baltą skrybėlę, o blogietis juodą.
Tik Pozityvūs Dresuotojai
Aš mesiu iššūkį bet kuriam dresuotojui ar elgsenos specialistui, kad jis pademonstruotų savo metodus naudodamas tik teigiamą paskatinimą. Absoliučiai neįmanoma išmokyti jokio gyvūno/žinduolio, šuns, žmogaus, arklio ar banginio žudiko naudojant tik teigiamą paskatinimą. Tie žmonės haliucinuoja arba meluoja, net skanėsto paslėpimas tavo delne kai šuo bando jį paimti yra neigiamas veiksmas. Šuns vedžiojimas ant pavadžio yra neigiama bausmė. Nugaros atsukimas šokinėjančiam šuniui? Negatyvas.
Dauguma tų žmonių, kurie vadina save tik pozityviais dresuotojais moko mūsų koledžuose ir universitetuose (Canis.lt pastaba: JK, skirtingai nei Lietuvoje, egzistuoja oficialios studijos dresuotojams) bei vertina būsimų dresuotojų egzaminus. Šie dėstytojai dažnai vertina pagal savo šališką ir nepagrįstą nuomonę. Aš pats tai mačiau. Lankiau daugybę elgsenos kursų ir laikiau daugybę egzaminų.
Vieną kartą vyresnysis kuratorius, kuris rengė egzaminą gerai žinomam Gyvūnų Elgsenos Koledžui, totaliai ignoravo knygas, iš kurių mes turėjome mokytis, prieštaravo joms ir vertino pagal savo asmeninius įsitikinimus. Mane tai labai nustebino. Jums duoda knygas, kurias jūs turite skaityti ir išmokti, jūs esate egzaminuojami pagal žinias iš tų knygų. O tada kuratorius ignoruoja jas, ir vertina jus pagal naujausius savo įsitikinimus. Tai absoliučiai niekam tikę. Ne veltui žmonės nusivilia išsilavinimu. Laimei, po daugelio skundų, to egzamino rezuktatai buvo pakeisti. Bet kiek gerų studentų neišlaiko tik dėl nutrūktgalviškų kuratoriaus idėjų?
Šie žmonės cituoja Skinner’į ir šneka apie operantinį sąlygojimą, bet absoliučiai pamiršta, kad jis nesusidaro tik iš vieno izoliuoto elemento. Mano kuklia nuomone, jie tiki esantys geri ir teisingi, bet realybėje prisideda prie šunų užmigdymo ir atsikratymo, daugiau nei blogi dresuotojai, naudojantys labai daug bausmių ir agresijos savo metoduose.
Etiška Dresūra
Šie pozityvūs dresuotojai nesuvokia, kad visi gyvūnai, jų tarpe ir žmonės, turi suprasti priežasties ir pasekmės ryšį. Skubėdami pademonstruoti savo gerumą ir rūpestį, jie ignoruoja pagrindinius etiško sąlygojimo principus. Jūs negalite teigti, kad naudojate tik malonius ir draugiškus metodus, naudodami neigiamą bausmę pagal operantinį sąlygojimą. Būtent tuo yra ir pavadžio naudojimas. Mes negalime išsirinkti tik mums patinkančias Skinner’io darbo dalis ir vaizduoti labai teisingus, kai tai aiškiai netiesa.
Šuo laksto aplink laimingas, o mes prisegame jį ir štai – mes taikėme neigiamą bausmę, nes atėmėme iš šuns galimybę džiaugtis laisve. Ar mes bent sekundei įsivaizduojame, kad tai maloni šuniui akimirka? Man įdomu kiek žmonių pastebėjo, kad daug šunų idealiai vaikšto šalia be pavadžio, bet tempia kaip išprotėję su juo. Ar kada nors pagalvojote, kodėl? Viena didelė šunų dresuotojų asociacija APDT The Association of Pet Dog Trainers (Canis.lt pastaba: jų narį turime ir Lietuvoje) nepriėmė daug potencialių narių tik dėl to, kad jie pasakė „Ne” blogai pasielgusiam šuniui.
Jie tiki, kad tai sukelia stresą. Kur pagrindas disciplinai ir mokymuisi? Kaip gali pasiekti tarpusavio supratimo ir paaiškinti nenorimo elgesio pasekmes, jeigu esi baramas jau vien už žodžio Ne naudojimą! Šios organizacijos pradininku buvo John Fisher, nuostabus elgsenos specialistas, kuris stipriai prisidėjo prie mano suvokimo, kad žinios apie elgseną ir patirtis ves mane teisingu keliu.
Jis tragiškai žuvo labai jaunas, ir jo tikrai trūksta dėl jo atjautos ir nuostabių pastebėjimų. Aš pažinojau ir gerbiau John’ą Fisher’į, ir tikiu, kad jis vartosi kape matydamas, ką šie idiotai padarė su jo organizacija.
Ar Turėtume Ignoruoti Blogą Elgesį?
Šie dresuotojai taip pat lieps jums apsisukti ir sukryžiuoti rankas kai šuo jums kanda. Tai gali privesti vargšą šunį prie didesnės frustracijos ir nerimo, kas padarys jį pavojingesniu. Jeigu pirminė frustracija ir dėmesio siekimas neduos rezultato, tai gali atvesti prie agresijos stiprėjimo ir netoleruotino elgesio.
Dažnai aš esu pasamdomas užsiėmimams po šių tik pozityvių dresuotojų. Man tenka eiti atgal ir kurti malonią bei efektyvią programą, kuri išties padės ir šuniui, ir šeimininkui. Nuostabu, bet kai kurie elgsenos specialistai ir dresuotojai sugeba net nepaliesti šuns, kurį moko. Jie sėdi ir kelias valandas stebi, parašo penkiasdešimties puslapių pranešimą apie tai, ką reikėtų daryti, bet patys nesugeba to padaryti. Tai kaip mokytis vairuoti pagal knygą. Aš manau, kad virš 40proc. mano darbo sudaro darbas su šunimis, kuriems nepadėjo kiti specialistai. Beveik visada tai „tik pozityvūs” ar „jėgos nenaudojantys” dresuotojai.
Būtent šie dresuotojai vietoj to, kad išmokytų šunį eiti greta, uždės tai, ką jie mano esant geru įrankiu – haltį. Aš mačiau, kaip šunys beviltiškai bandė nusiimti šį įtaisą nuo savo snukio. Daug šunų nutrina savo nosį iki pūslių ir kenčia nuo infekcijos, kai haltis pakyla ir trina šuns akis.
Ir tai turėtų būti geroji alternatyva? Visos petnešos nuo tempimo, halčiai ir antkakliai galvai veikia ribodami šuns judėjimą, kad jis netemptų. Žinoma, tai gali veikti tik per skausmą ir diskomfortą. Jie taip pat nemoko šuns eiti šalia, tik apriboja jį. Jeigu „pagalbinė dresūros priemonė”, kurią jūs naudojate, nemoko šuns, ir juos nuėmus šuo tempia vėl, tai nėra dresūros priemonė ir ji gali veikti tik per skausmą ir diskomfortą.
Jokių Ribų
Pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo daug raginimų keisti, kaip mūsų mokyklos, organizacijos ir šeimos moko vaikus etikos ir disciplinos. Ekspertai atsibudo ir garsiai teigia, kad mes nuvylėme naujausias kartas neduodami jiems suvokti, kokia svarbi pagarba, ir nesuteikdami jiems moralinio bei etinio kompaso. Yra žmonių aukštose pareigoje švietime, kurie tiki, kad tiek vaikai, tiek augintiniai neturėtų būti kontroliuojami niekuo, išskyrus pozityvą. Nieko neigiamo, jokios disciplinos, jokios kontrolės, ignoruokim blogą ir skatinkim gerą. Deja, tai sukuria visuomenę, kuri nesugeba įdiegti moralės, padorumo ir savikontrolės.
Savo vaikams ir augintiniams mes skolingi švietimo ir mokymo programą, kuri leis jiems suprasti ribas ir gaires, skirti gėrį nuo blogio ir remtis pagarba, o ne panieka.
Tam nereikia žiaurumo, skausmo ir sielvarto. Visuomenėje, kurioje mes net negalime pasakyti NE, karaliaus anarchija. Šiandien mes užmigdome daug daugiau šunų dėl elgesio problemų, nei bet kada anksčiau. Pagalvokit minutėlę, kodėl tai galėtų nutikti? Aš tik ką perskaičiau pranešimą, kad nepriimtinas elgesys tapo pagrindine šuns užmigdymo priežastimi. Šią statistiką tvirtai priskirčiau tik pozityviems dresuotojams.
Pastovumas
Visiems gyvūnams, ypač žinduoliams, būtinas pastovumas. Gamtoje visi veiksmai turi pasekmes, šių ribų moko visi gaujos nariai, motina, broliai ir sesės bei tėvas. Stebėtinai, traumos dėl agresijos ar kovų tarp vilkų, kojotų, šakalų ir laukinių šunų pasitaiko be galo retai. Šie gyvūnai turi stiprų ir galingą taisyklių rinkinį, kuris nuteka iki paskutinio gaujos nario. Jie turi stiprų priklausymo gaujai jausmą. Pozicijos yra gerbiamos ir palaikomos. Taip būna dėl to, kad gaujos valdomos ne diktatoriaus- alfos, o susidaro iš šeimos vieneto. Motinos, tėvo ir vaikų.
Svarbu suprasti, kad lyderiavimas šioje situacijoje labai retai būna tironiškas, jis pagrįstas abipuse pagarba. Agresijos vaizdavimas yra daug normalesnis reiškinys, nei reali ataka. To priežastis aiški, tironiškas ir pernelyg agresyvus lyderis keltų baimę vietoj pagarbos, ir pavojų, vietoj pasitikėjimo. Jeigu gauja neveiks kaip darnus vienetas, jų medžioklės būtų daug mažiau sėkmingos.
Mes, kaip žmonės, negalime būti alfa savo šuniui (mes tiesiog nesame šunys), kaip aš paaiškinau savo straipsnyje „Šunys ir alfa mitas”. Bet mes galime nustatyti ribas ir taisykles, kurių šuo privalo laikytis. Mes kontroliuojame resursus, kaip maistas, žaislai, žaidimai ir net bendravimas su mumis. Kaip resursų kontrolieriai mes galime pasiekti pagarbos be baimės, tuo sukurdami gilesnį ryšį su savo šunimis. Bet kaip ir bet kurioje visuomenėje, gaujoje, ar šeimoje, sėkmei būtinos aiškios taisyklės.
Stresas
Streso rolė nepakeičiama mokyme. Per daug streso ir mokymasis nebeįmanomas, per mažai ir mokymasis nevyksta, tik teisingas streso kiekis leidžia gyvūnui mokytis ir pradėti pokyčius.
Kai mes pradėjome savo organizaciją PAACT The Profession Association of Applied Canine Trainers,
viena moteris, kuri buvo kitos organizacijos (turbūt APDT) nare, kreipėsi į mane. Ji reikalavo sužinoti, ar mes leidžiame savo nariams stresuoti bet kuriuos iš šunų, su kuriais užsiimame. Aš iškart supratau, kad šneku su mėgėja, kuri neturi supratimo, kaip mokosi žinduoliai ir žmonės.
Aš paaiškinau jai streso svarbą mokyme, taip pat papasakojau kokį poveikį stresas turi protiniam ir fiziniam šuns augimui. Pateikiau pavyzdį su šuniukais. Mokymasis ir stresas prasideda ne atvažiavus į naujus namus, jis prasideda gimimo dieną gimdoje. Šuniukai iki 2 savaičių amžiaus turi tik du pojūčius: lietimą ir skonį. Jie gimsta akli, kurti ir neužuodžiantys. Uoslė atsiranda dviejų savaičių, klausa tarp trijų ir keturių, geras regėjimas šešių. Iki tol jie žiūri lyg pro rūką.
Žmonėms atsargiai liečiant ir kilnojant šuniukus nuo pirmos dienos, jie reaguoja į lengvą stresą, kas padeda jiems stiprėti fiziškai ir emociškai. Tai geras stresas. Pirmas savaites žmogaus liesti šuniukai bręsta ir auga greičiau, būna atsparesni infekcijoms ir ligoms, ir įprastai būna stabilesni. Jie daug geriau susitvarko su kasdieniu stresu, yra smalsesni ir mokosi daug greičiau, nei šiuo svarbiu periodu neliesti šuniukai.
Dėl to mes turėtume atsargiai rinktis šuniuką. Nepirkti iš daugintojų ir labai didelių veislynų, kurių savininkai neturi laiko užsiimti su kiekvienu šuniuku, ir niekada neįsigyti šuniuko iš gyvūnų parduotuvės. Ieškokite veisėjo, kuriam rūpi ne komercija, kuris augina juos viduje ir aiškiai myli šunis labiau, nei jų atnešamus pinigus.
Neverta ir minėti, kad nesulaukiau atsakymo iš šios moters. Aš ir nesitikėjau jo. Kai žmonės iš tiesų nesuvokia, kaip šunys mokosi, jie gali tik sekti naujausia mada. Deja, tai beveik visada žalinga šunims. Mes turime suvokti, kad tiek šuniukai, tiek suaugę šunys turi patirti visą patirčių spektrą. Ne tik pozityviąją dalį, bet ir pastovumą bei supratimą, kas priimtina, o kas ne.
Pozityvus paskatinimas yra puiku, bet ne izoliacijoje. Jis turi būti taikomas su pastovumu, turime būti tikri, kad nepaskatinsime ar neignoruosime blogo elgesio. Jeigu teisinga ir klaidinga aiškiai pažymėta, daug lengviau tai suprasti ir sekti. Jūsų šuo bus ramesnis, geriau įsitvirtinęs ir jūsų santykiai bus stipresni bei gilesni, kas naudinga ir šuniui, ir šeimininkui.
Tikėkimės, kad ieškančių naujų namų, siunčiamų į prieglaudas ir užmigdomų šunų skaičius vėl mažės, nes mes juos mokysime, ne tik girsime.
Stan Rawlinson
Vertė Karina Ščuckytė
Parašykite komentarą